„Lietuvos žinios“
Po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose pradėta ieškoti priežasčių, paaiškinančių Vakaruose vykstančius procesus. Imta vesti paraleles tarp JAV, „Brexit“, Lenkijos, Vengrijos, o mūsų šalyje – ir su Lietuvos Seimo rinkimų rezultatais. Kaip faktoriai, darantys įtaką populistams iškilti, įvardijama ekonominė krizė, „elito“ atitrūkimas nuo paprastų žmonių, migracijos problemos, didėjanti ekonominė nelygybė.
Šioje diskusijoje įdomią nuomonę pateikė Lenkijos žurnalistas Lukaszas Kubeszko. Anot jo, D. Trumpas yra tipinis postpolitiko pavyzdys: bet kuriai auditorijai gali pasakyti tai, ką ji trokšta išgirsti. Tokių politikų pavyzdžiai yra Nicolas Sarkozy, Barackas Obama, Davidas Cameronas, Silvio Berlusconi, Robertas Fico, Donaldas Tuskas, Petro Porošenka, Alexis Tsipras, Recepas Tayyipas Erdoganas, Dilma Rousseff. Tokie žmonės, laisvai parinkę atitinkamus šūkius, sugeba dominuoti viešojoje erdvėje kalbėdami apie būtinybę statyti „naują valstybę“, kurią valdytų „naujas ir nekorumpuotas“ elitas, o tam, kad pritrauktų kuo daugiau balsų, jie nuolat keičia savo pozicijas net ir svarbiausiais politiniais klausimais.
Kaip toliau aiškina L. Kubeszko, tokie politikai sugeba mobilizuoti mases ir ilgą laiką išlaikyti savo populiarumą, bet kapituliuoja atėjus metui priimti svarbius ilgalaikius strateginius sprendimus. Pavyzdžiui, Graikijos premjeras A. Tsipras, nepaisant šantažo ir aštrios retorikos, priėmė Europos Sąjungos reikalavimus, o Slovakijos vyriausybė, kurios premjeras išdidžiai kalbėjo apie atgimusią tautinę ir socialinę valstybę, tyliai pritarė Europos Sąjungos ir Kanados prekybos sutarčiai, o „Brexit“ atveju D. Camerono vyriausybė atsistatydindama tiesiog nusiplovė rankas.
Prie tokių postpolitikos fenomenų L. Kubeszko priskiria ir dabartinę Lenkijos valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT). Pagrindinis jos principas, suformuluotas jos lyderio Jaroslawo Kaczynskio, byloja, kad „dešinėje pusėje už ĮT turi būti siena“. Tai reiškia, kad ĮT turi sutelkti ir politiškai suvienyti visas Lenkijos dešiniąsias jėgas. Vadinasi, partija privalo turėti tokią poziciją, kuri patenkintų nuosaikius dešiniuosius, laisvosios rinkos šalininkus, socialinius konservatorius, katalikus tradicionalistus, nacionalistus. Taip pat norint laimėti parlamento rinkimus į savo pusę reikia patraukti ir nuosaikųjį centro elektoratą.
Akivaizdu, kad neįmanoma suformuoti pozicijos, kuri tenkintų tokią plačią ir skirtingą auditoriją. Todėl savo rinkimų kampanijos metu skirtingos grupėms ĮT kalbėjo skirtingus dalykus. Tam net buvo parinkti skirtingi žmonės: dabartinė premjerė Beata Szydlo ir prezidentas Andrzejus Duda atstovavo nuosaikiai dešinės pozicijai ir kalbėjo apie ekonomiką, socialinius klausimus, užsienio politiką, kritikavo „Piliečių platformos“ korupciją, aiškino, kad reikia atkurti nacionalinę vienybę, o tuo metu J. Kaczynskis be perstojo juodino Europos Sąjungą, kalbėjo apie migrantų iš Vidurio Rytų nešamas ligas ir bakterijas, žadėjo Lenkijos grįžimą prie tikrų katalikiškų vertybių.
Taip ĮT prižadėjo daugybę dalykų ir pirmą kartą Lenkijos istorijoje sugebėjo iškovoti parlamentinę daugumą. Tačiau praėjusieji metai parodė, kad lanksti ir labai skirtingoms žmonių grupėms pritaikyta rinkimų strategija labai apsunkina partijos gyvenimą valdžioje.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt