Veidaknygė
Pakalbėkime apie istoriją…Štai toks paminklas neseniai pastatytas Naujojoje Vilnioje. Tai paminklas okupacinei lenkų kariuomenei, kuri beveik 20 metų buvo okupavusi Vilniaus kraštą ir Rytų Lietuvą. Ir, žinia, būtų okupavusi dar didesnę dalį Lietuvos (jau buvo pasiektos Kėdainių apylinkės), jeigu narsūs mūsų kariai nebūtų jos sustabdę prie Giedraičių-Širvintų. Kaip galima taip nemylėti savo valstybės ir nevertinti už ją sudėtų aukų? Kam gi tie mūsų protėviai kovojo, jeigu viskas yra reliatyvu ir nėra jokio skirtumo tarp savos ir svetimos valstybės kariuomenės įgulos? Turbūt buvo nepakankamai „pažangūs“ ir nesuprato, kad valstybė, tauta, pasiaukojimas, narsa – visa tai atgyvena. Bėda ta, kad toks „pažangus“ požiūris, kuomet rūpi tik sotus pilvas, labai patogus mūsų Rytų kaimynams. Mes jau tokie „pažangūs“, kad mielai juos visus priimsime ir be okupacijos. Pagal dabartinius tempus – 700 000 per dešimt metų. Ir nebereikės tų paminklų svetimos kariuomenės įguloms, nes okupacija įvyks ir be kariuomenės.
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė dr. Jonas Basanavičius. Kad tik netektų labai skaudžiai tuo įsitikinti.
Turiu rašyti, kad politinė reklama, nors nieko bendro su rinkimais.