Antanas Manstavičius | Alfa.lt
„Rinkimai neturi nieko bendro su lyderyste – tai yra konkurencija, nukreipta į pergalę, visai kaip sporte“, aiškina JAV Harvardo universiteto Kennedy valdžios mokyklos dėstytojas Marty Linsky. Lyderystę apibrėždamas kaip siekį padėti žmonėms susitvarkyti su jų problemomis, jis tikina, kad kiekvienas asmuo, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, gali imtis lyderio vaidmens – ir taip prisidėti kuriant geresnį pasaulį.
Viešėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), M. Linsky pasakojo savo karjerą pradėjęs nuo politikos, tačiau vėliau apsisprendęs pasukti į akademinį pasaulį. Šiandien jis daug dėmesio skiria lyderystės problemai, kuri, pasak eksperto, dažnai yra klaidingai suprantama.
Savo kalboje M. Linsky pabrėžė, kad asmens užimama oficiali pozicija, tam tikras vaidmuo, neturi tiesioginio ryšio su lyderyste. Jo teigimu, demokratinėje sistemoje aukšto rango pareigūnai iš tiesų netgi stokoja paskatų demonstruoti lyderio savybes, nes to iš tiesų nenori jų rinkėjai. Varžydamiesi dėl valdžios, politikai faktiškai neturi kitos išeities, tik sakyti rinkėjams tai, ką šie nori girdėti.
„Lyderystė yra gebėjimas nuvilti savo žmones tokiu greičiu, su kokiu jie gali susitaikyti“, – paradoksalią tiesą dėstė Harvardo universiteto dėstytojas, kaip svarbiausias lyderystės besiimančio asmens savybes nurodęs empatiją, taigi gebėjimą įsiklausyti ir suprasti kitus žmones, bei drąsą siekti permainų.
Kaip savotišką lyderio priešingybę M. Linsky nurodė Donaldą Trumpą, kuris nuo JAV prezidento rinkimų pradžios žmonėms kartoja, kad „jų problemos nėra jų problemos“. „Tai yra žinia, kurią nuo vaikystės girdime iš savo tėvų. Tą patį siūlo D. Trumpas“, – teigė ekspertas.
Po renginio VU TSPMI M. Linsky atsakė į naujienų portalo Alfa.lt klausimus.
Visą interviu skaitykite ČIA.