Veidaknygė
Danijos Vyriausybė pirmoji Pasaulyje pasiūlė įvesti 90 eurų CO2 mokestį karvei. Jei Danijos Parlamentas pritars, mokestis įsigalios nuo 2030 metų, kartu su visa eile kitų CO2 mokesčių žemės ūkiui. Nuo 2035 metų mokestis išaugs iki 225 eurų/karvę per metus.
Danijos stambieji ūkininkai dėl šio mokesčio tikrai nėra patenkinti, sako, kad tai kirs per Danijos gyvulininkystės konkurencingumą, o tokius mokesčius turėtų įvedinėti bendrai visa ES visiem ES ūkininkams.
Logika šio mokesčio gana paprasta:
– taip būtų surinktos lėšos, kurios vėliau bus nukreiptos į žemės ūkio įtakos klimatui mažinimą, didinant miškų plotą mažiausiai derlingų žemės ūkio žemės plotų sąskaita, atstatant pelkes ir durpynus. Iš viso Danija šiems tikslams numato skirti 5,4 milijardus eurų
– antra, tai brangintų tą maistą, kurio vartojimas labiausiai prisideda prie klimato kaitos – jautieną, taip skatinant ją keisti labiau aplinkai draugišku maistu.
Čia atkreiptinas dėmesys į patį principą: niekas nieko nedraudžia, tiesiog įtraukia išorinius kaštus į produkto kainą. Idealiame Pasaulyje išoriniai kaštai turėtų būti įtraukti į visų produktų, kuriuos vartojame, kainą. Tada ekonomika veiktų be iškraipymų, Pasaulį užteršti tiesiog taptų per brangu.
Praktikoje tai yra sudėtinga, nes neįmanoma pasiekti, kad išorinius kaštus į produktų kainą įtrauktų visi vienu metu. O jei ne visi – tada iškraipoma konkurencija ir sistema neveikia. Be to – pats išorinių kaštų dydis yra gana subjektyvus dalykas, jį gana sudėtinga objektyviai nustatyti.