Pradžioje pasakėlė:
Galingas burtininkas, norėdamas sugriauti karalystę, į šulinius, iš kurių gėrė visi karalystės gyventojai, įpylė magiško gėrimo. Kiekvienas, gurkštelėjęs šio vandens, netekdavo proto.
Kitą rytą visi gyventojai išgėrė vandens ir visi išprotėjo, išskyrus karalių – jis sau ir savo šeimos reikmėms turėjo atskirą asmeninį šulinį, prie kurio burtininkas negalėjo prieiti. Sunerimęs karalius mėgino kontroliuoti gyventojus, ėmėsi sveikatos apsaugos priemonių, bet policininkai ir inspektoriai taip pat buvo išgėrę užnuodyto vandens: jiems karaliaus sprendimai atrodė absurdiški, ir jie nusprendė jų nevykdyti.
Susipažinę su dekretais, karalystės gyventojai įtikėjo, kad karalius išsikraustė iš proto ir dabar rašinėja nesąmones. Rėkaudami leidosi į rūmus ir pareikalavo atisakyti sosto.
Nevilties kupinas karalius buvo beatsisakąs, tačiau sutrukdė karalienė, tarusi: „Eime prie fontano ir taip pat išgerkime to vandens. Tada būsime tokie pat kaip jie“.
Taip ir padarė: karalius ir karalienė išgėrė beprotybės vandens ir tuojau pradėjo kalbėti nesąmones. Tą pačią akimirką jų valdiniai persigalvojo: kadangi karalius pasirodė esąs toks išmintingas, kodėl nepalikti jo valdyti šalies?
Šalyje vėl įsitvyrojo ramybė, nors jų gyventojų elgesys labai skyrėsi nuo kaimyninių kraštų gyventojų elgesio. O karalius galėjo karaliauti iki savo dienų galo.
*
Vakar Vytautas Landsbergis pralaimėjo didžiausios Lietuvos partijos, TS-LKD, pirmininko rinkimus. Nematau reikalo šiuo klausimu daug rašyti: nei aš konservatorius, nei ką. Tegul jie sau ten sprendžiasi.
Tik įstrigo gabaliukas iš neseno pokalbio su konservatyvia mergina. Ji sakė, kad Andriui Kubiliui pralaimėjus, partija nuvažiuotų žemyn: anot jos, Lietuvos jaunimas yra liberalus ir nebalsuotų už TS-LKD, jei jai vadovautų neliberalas Landsbergis. O modernusis Kubilius, kurį Liberalų sąjūdžio vadas E.Masiulis sakosi mielai priimsiantis į savo partiją, – kitas reikalas.
Toks mąstymas gražiai išskleidžia jaunoje Lietuvoje dažnai pražiūrimą modernių politinių partijų esmę: partija – tai mašina, kurios tikslas yra laimėti rinkimus. Ir taškas, nieko daugiau. Ne pagerinti Lietuvą, ne ginti žmogaus orumą ir teises ar pan., o laimėti rinkimus. Pažiūros be didesnių skrupulų yra pakeičiamos ar pateikiamos taip, kaip pakužda valdžios troškulys. Tai nebestebina. Du pavyzdžiai:
Gyventojų išsivaikščiojimas iš Lietuvos Kubiliaus valdymo laiku pasiekė tragišką mastą, gresiantį šalies išnykimu:
Užuot šią bėdą sprendusi, TS-LKD vedama koalicija sumanė tai pateikti kaip privalumą, užkurdama „globalios Lietuvos“ ideologiją ir taip bandydama nuprobleminti fizinį Lietuvos nykimą. Kiek primena išmaniųjų telefonų rinkodarą, kai aparatų minusus bandoma pateikti kaip privalumus (features).
Lietuvos lenkų rinkimų akcija pateikė negimusios gyvybės gynimo įstatymą (t.y. siūlymą drausti abortus) tokioje politinėje padėtyje ir tokiu stiliumi, kad bent kiek Lietuvos politikoje besigaudančiam žmogui akivaizdu: įstatymas tikrai nebus priimtas. Galėčiau lažintis, kad ir pati LLRA šitą puikiai žino. Greičiausiai būtent to ir siekiama.
LLRA sėkmė rinkimuose tiesiogiai priklauso nuo to, kaip smarkiai sukiršinti lenkai ir lietuviai. Dabartinei valdžiai vykdant nuolaidžiavimo lenkų reikalavimams politiką, lemtingai svarbu rasti vietų, kur ji nenusileis. Tada bus galima sėkmingai išlaikyti savo elektoratą. Nes kas gi kitas gins mums, lenkams, svarbius dalykus nuo aštriadančių pagonių lietuvių, a?
Tai ne negimusios gyvybės apsauga – tai LLRA gaunamų balsų apsauga.
*
Partijoms veikiant kaip valdžios gavimo mašinoms, turime suprasti, ant ko gula atsakomybė už visuomenę: ant visuomeninių organizacijų ir, žinoma, Bažnyčios. Joms nereikia laimėti rinkimų, dėl to nereikia ir keisti savo principų pagal tuo metu vyraujančias užgaidas. Ir nors netgi Bažnyčioje pasitaiko narių, kurie, užuot sekę Kristų, pageidautų, jog Jis sektų juos, dažniausiai tokie išeina ten, kur naudingiau.
O kas lieka? Lieka idealistai, kurie nenusilenkia prieš juodą laiko tironiją. Kurie moka pasakyti „škac, mirtie, škac“, o ne tyliai nulenkti galvą. Kurie moka būti ir veikti nesavanaudiškai.
Lietuvoje politika, politikų galia yra pervertinta. Veikti reikia tau.
*
Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba!
Švilpk, iki plikas esi!
Plunksnos užaugs, gal padaigos jau kyba:
Būsi kaip mulkiai visi.
Maironis