Martynas Pilkis. Vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – kaip to pasiekta?

Bernardinai.lt

Vakar Dalia Grybauskaitė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, Seime priimtą po penkiolika metų užtrukusių diskusijų, sugrąžindama jį svarstyti parlamentarams. Šitaip apviltos nevaisingos šeimos, kurios be minėto teisės akto negalės gauti valstybės paramos brangioms procedūroms; apvilti ir tie, kurie tikėjo D. Grybauskaitės kampanijos pažadais apie etišką požiūrį į žmogaus gyvybę.

Panagrinėkime, kaip ir kodėl įstatymas buvo priimtas, kodėl jis nepatiko medicinos verslo atstovams ir kaip jie drauge su idėjiniais liberalais pasiekė savo pažadus išdavusios prezidentės veto.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymą numatė dar 2001 m. įsigaliojęs Civilinis Kodeksas. Seimui nesutariant dėl tokio įstatymo nuostatų, sritis liko menkai reglamentuota. Įstatyminės bazės trūkumas paprastai palankus verslo interesams, taip buvo ir šiuo atveju: privačios vaisingumo klinikos ne vienerius metus darė politinę įtaką siekdamos vilkinti jų darbo sritį reguliuojančio įstatymo atsiradimą.

Negana to, sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos ir kitų socialdemokratų pastangomis, siekta pagalbinį apvaisinimą reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, apeinant Seimą ir sukuriant prielaidas neskaidriems, nuo viešumo paslėptiems sprendimams, nors tai sulaukė didelės šalies teisininkų kritikos. Kaip rašte Seimo komitetams pažymėjo VDU Teisės fakulteto dekanas Tomas Berkmanas, „[y]ra akivaizdu, kad pagalbinio/dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas yra susijęs su viso spektro konstitucinių žmogaus teisių [..] įtvirtinimu. Pastaroji funkcija yra pirminė Seimo [..] kompetencija ir jos negalima – ypač tokia apimtimi, kokia bandoma padaryti – perleisti kitai institucijai.“

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pagaliau prieš savaitę buvo priimtas, taip sudarant prielaidas nevaisingoms šeimoms tikėtis valstybės paramos tūkstančius eurų kainuojančioms procedūroms. Deja, po savaitę trukusio informacinio puolimo prieš įstatymą, jį vakar vetavo prezidentė.

Puolimas prieš priimtą įstatymą

Iš karto po įstatymo priėmimo, viešą erdvę užplūdo jį palaikiusių politikų demonizavimo vajus, kurį palaikė Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų partijų politikai, ypatingai ministras J. Požėla.

Esminis susikirtimas įvyko, kadangi Seimo priimtas įstatymas leidžia išvengti perteklinių manipuliacijų su žmogaus embrionais bei jų nepateisinamo naikinimo, nustatydamas galimybę šaldyti kiaušialąstes pagal pažangesnę pagalbinio apvaisinimo technologiją, tačiau neleidžia šaldyti bei sunaikinti embrionų. Kaip Lietuvos ryto televizijos eteryje pripažino J. Požėla, tai itin nepalanku Lietuvoje šiuo metu veikiantiems privatininkams: „Tą, ką dabar [Lietuvoje] daro privačios klinikos, jos negalės daryti dėl to, kad jos taiko kitas technologijas – jos taiko liberalesnes technologijas. Štai ir atsakymas [kodėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neveiks].“

Sveikatos apsaugos ministras nutylėjo, jog šaldytų kiaušialąsčių technologija ne tik leidžia išvengti bereikalingo žmogiškos gyvybės – embriono – sunaikinimo, tačiau yra ne ką mažiau efektyvi procedūra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto embriologai nustatė, jog pasaulio praktikoje šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimo efektyvumui, o tam tikrais atvejais jį netgi viršija. Taigi priimtasis įstatymas ne tik užtikrina teises nevaisingiems lietuviams naudotis pažangiausiomis technologijomis pastojant, tačiau ir apsaugo turinčio gimti vaiko pagrindinę teisę – teisę į gyvybę.

Verta pažymėti, kad šis įstatymas buvo nepalankus ne tik finansiškai suinteresuotoms privačioms vaisingumo klinikoms, tačiau ir tiems liberalams, kurie iš idėjos kovoja su bet kokiais verslo apribojimais ir etišku požiūriu į negimusią gyvybę. Jų pastangomis vieša erdvė visą savaitę mirgėjo klaidinančiais teiginiais – dažniausiai apeliuota į moters kančias arba paslaugų neprieinamumą. Kodėl šie teiginiai – melagingi?

Melas Nr.1: Priimtas įstatymas draudžia pagalbinį apvaisinimą, todėl nevaisingiems lietuviams dabar reikės važinėti į Latviją ar kitas užsienio šalis.

Kaip jau minėta aukščiau, Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatyti pažangiausi ir efektyvūs būdai padėti nevaisingiems, todėl lietuviams važinėti į užsienį reikalo nebūtų, tačiau veikiančioms privačioms klinikoms tektų atnaujinti turimą įrangą ir taikomus metodus.

Lytinių ląstelių donorystė (t.y. vyro nevaisingumo apėjimas jo žmoną arba partnerę apvaisinant visiškai kito vyro lytinėmis ląstelėmis) Lietuvoje nebuvo teisėta ir iki priimant šį įstatymą. Ją legalizuoti netikslinga, nes tai pažeistų JT Konvencijoje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.

Melas Nr.2: Neleidžiant šaldyti embrionų, moteris patirs kančias, nes reikės dažniau ją stimuliuoti hormonais.

Kaip teigė LSMU histologijos ir embriologijos katedros vedėja, profesorė habil. dr. Angelija Valančiūtė, „vieną kartą „pastimuliavus“ kiaušides, galima paimti kiaušinėlių tiek, kiek pavyksta ir su jais elgtis dvejopai: arba sukurti embrionus, arba užšaldyti kiaušinėlius vėlesniam naudojimui.“ Ar bus šaldomi embrionai, ar kiaušialąstės – procese dalyvaujančiai moteriai skirtumo nėra, tačiau šaldant kiaušialąstes nebus pražudoma žmogiška gyvybė.

Prezidentės veto – pažadų sulaužymas

Intensyvus interesų grupių spaudimas, lydėtas klaidinančių teiginių platinimo viešumoje, neliko be atsako. Viešoje erdvėje kovėsi palaikančiųjų priimtą įstatymą balsai bei įstatymo priešininkų interesai. Abi pusės surinko tūkstančius parašų po internetinėmis peticijomis (įstatymo šalininkai ir priešininkai), organizavo protestus prie prezidentūros, pasitelkė mokslininkų ir ekspertų nuomones (LSMU tyrėjams labiau palaikant įstatymo šalininkus, VU – priešininkus).

Tikėtis prezidentės prielankumo daugiau vilčių turėjo priimto įstatymo šalininkai. Prieš dvejus metus pakartotinai kandidatuodama į Prezidento postą D. Grybauskaitė žadėjo, jog embrionų naikinimą „laikytų labai neetišku dalyku ir tikrai nepritartų“, o spręsdama pagalbinio apvaisinimo klausimą ieškotų „balanso tarp to, kaip padėti šeimoms, ir tarp etikos“ – būtent tai ir buvo sėkmingai pasiekta priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu. Galima konstatuoti, kad vakarykščiu veto šis pažadas buvo sulaužytas.

Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę klysti, ir tai supratęs pakeisti poziciją. Tačiau prezidentė nenurodė, kodėl drastiškai pakeitė priešrinkiminę poziciją. Oficialiame Prezidentūros pranešime išdėstyti teiginiai yra abstraktūs ir kelia daugybę klausimų. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kuo konkrečiai įstatymas „neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų“. Vadovaujantis progreso argumentu, kurį pateikė D. Grybauskaitė, nesuprantama, kodėl Lietuvai pavyzdžiu nurodomos šalys, priėmusios atitinkamą įstatymą gerokai seniau. Mokslas tobulėja kasmet – būtent Lietuvos priimtas įstatymas galėtų pretenduoti į pažangos lyderius.

D. Grybauskaitės sprendimas grąžinti įstatymą Seimo tobulinimui greičiausiai baigsis tuo, jog dėl pagalbinio apvaisinimo reguliavimo vėl bus ilgai ir aršiai diskutuojama – galbūt dar ne vienerius metus. Visą šį laiką nevaisingoms šeimoms nebus galima tikėtis valstybės pagalbos, o vaisingumo klinikose galės vykti neetiška, žmogaus gyvybes paminanti veikla.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
9 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
9
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top