Rusijos agresijos atveju, su turimais gynybai skirtais resursais ir karinėmis pajėgomis, Baltijos valstybės geriausiu atveju gali išlaikyti savo teritorinį integralumą 60 valandų. Labiau tikėtinas scenarijus mums duoda 30 valandų ir tokius rezultatus gauname su NATO sąjungininkų įsikišimu į karinį konfliktą.
Ne pačios geriausios išvados, bet būtinos tam, jog į mūsų užsienio ir krašto apsaugos politiką būtų sugrąžintas dialogas dėl Europos saugumui būtino – NATO stiprinimo. Iškilus karinei grėsmei, NATO žemės pajėgos kartu su Baltijos regiono karinėmis pajėgomis sudarytų iš viso 17 batalionų, kurie turėtų laikytis prieš rusų 46 batalionus, pridengtais vidutinio nuotolio „Iskander” raketomis ir 26-iomis oro pajėgų eskadrilėmis.
Dabartinė NATO parengtis sukuria rusams galimybę greitai ir pigiai pergalei, kurios atveju Lietuva su kitomis valstybėmis būtų galimai apjungta po Rusijos atominiu skėčiu, tokiu būdu beveik nepaliekant Vakarų sąjungininkams galimų išeičių. Tačiau Baltijos regiono pralaimėjimas turėtų daug skaudesnių pasekmių, kadangi reikštų NATO nelygiateisiškumą savo narių atžvilgiu ir negebėjimą efektyviai pastarųjų ginti, kas iš esmės reikštų Sąjungos žlugimą. Efektyviai regiono gynybai reikėtų 2,7 milijardų $ metinių išlaidų ir tokiomis finansinėmis įplaukomis turi būti pasirūpinta, kuo greičiau .
Svarbu paminėti, kad šios grėsmės kyla, kai tuo tarpu Europoje vyksta radikalūs tarptautinės tvarkos poslinkiai, kurių metu ES agresyviai siekia atsiriboti nuo JAV savo gynybos politikoje, įkuriant jungtines Europos pajėgas. Turint omenyje vykstančius vidinius neramumus nacionalinėse Europos valstybėse dėl nežymių mokestinių pokyčių, aš nematau jokių galimybių tikėtis iš Europos šios kainos sumokėjimo už mūsų saugumą, todėl Lietuvos išlikimui yra būtinas tvirtas JAV ramstis, beatodairiškai nuosekliai vykdomi saugumo įsipareigojimai ir koordinacija su kaimyninėmis valstybėmis – viskas, ko mums neverta tikėtis iš mūsų PRO-ES politinio elito ir kitame politinio spektro gale esančių juozaitininkų.