Kremlius ir toliau puola Ukrainą propagandos atakomis. Kaip apsiginti, kaip suprasti, kur melas, o kur tiesa? Paanalizuokime, kokius propagandos būdus naudoja Rusijos žiniasklaida.
Rusijos informacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad rusų propagandininkai pastaruoju metu naudoja seniai žinomus, tradicinius būdus ir priemones. Be to, didžioji informacinės-propagandinės medžiagos dalis tiesiog kartoja tuos, kurie randami jau Paulo Jozefo Gebelso propagandos vadovėliuose.
Štai patys populiariausi būdai:
Etikečių kabinimas – tam tikrai grupei ar veiksmams suteikiama emocinių atspalvių, kuriančių negatyvius vaizdinius. Pavyzdžiui, įžeidžiamą atspalvį turintys žodžiai „правосек“ (politinės organizacijos „Правый Сектор“ („Dešinysis sektorius“) narys) – pavadinimas, sugalvotas Putino propagandininko D. Kiseliovo), „Ukrainos neonaciai“ (taip vadinami Nacionalinės gvardijos kariai ir nutylima, jog Nacionalinė gvardija – tai reguliariosios Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos pajėgos) ir t.t. Etiketė provokuoja išvadas, kurioms pagrįstos ne objektyvia faktų analize. Etikečių kabinimas gali tapti pagrindu kurti propagandinėms klišėms.
Propagandinė klišė – kalbos klišė, prasminius vaizdus jungianti į vieningą simbolį: „kova už rusakalbių laisvę“, „Donbaso liaudies valios išraiška“ ir kt. Kai kuriuose socialiniuose tinkluose ukrainiečių karius vadina „Malaizijos piliečių žudikais“, „fašistinio maro platintojais rytuose“, „Ukrainos huntos bendrininkais“ ir t.t.
Manipuliavimas visuomenine nuomone – labiausiai paplitęs propagandos būdas, skirtas valdyti minias žmonių sukuriant reikalingas iliuzijas ar sąlygas. Dažniausiai manipuliuojama slaptai ir siekiama, kad objektas neturėtų kelių nuomonių pasirinkimo laisvės.
Patys ryškiausi pavyzdžiai iš Malaizijos „Boeing-777“ tragedijos:
„Ukraina nepateikė nė vieno savo nekaltumo įrodymo – tai kelia įtarimą“;
„Rusija negalėjo numušti lėktuvo virš Ukrainos teritorijos“;
„Netoliese esančių kaimų gyventojai pastebėjo, kad Boeingą lydėjo du Ukrainos lėktuvai СУ-25, po to išgirdo du sprogimus ir pamatė krentančias nuolaužas“;
„Ukrainos sistema „Buk“ Malaizijos Boeingą numušė netoli Dnepropetrovsko, o paskui pasitraukė į savo dislokacijos vietą“;
„Ukrainos žvalgai žinojo, kad tuo metu į Maskvą skrenda Putinas, todėl ukrainiečiai numušė Boeingą, palaikę jį Putino lėktuvu“ ir t.t.
Manipuliavimą iš karto atskirti sunku. Dažniausiai tokia informacija pateikiama kaip sensacija, kaip esanti „iš patikimo autoritetingo šaltinio“, jai būdingas emocionalumas. Tokio pobūdžio pranešimai nekviečia jais patikėti besąlygiškai, bet ir nepateikia alternatyvios nuomonės. Dažniausiai manipuliacija skleidžiama kaip pranešimų serija skirtingais informaciniais kanalais (internete, TV, radijuje, spaudoje). Galutinis tokių pastangų tikslas – auditorijos nuomonės kontrolė.
Madingi žodžiai – kalbos konstrukcijos, dažnai vartojamos, kad būtų sudarytas įspūdis, jog autorius yra gerai informuotas, ir kad būtų sukurtas svarbumo bei unikalumo įvaizdis.
Kaip pavyzdį pateiksime skirtingas vieno ir to paties žodžio traktuotes skirtinguose žodynuose:
– diskursas – šneka, frazė, gestas;
– dìskursas arba diskùrsas – socialinių sąlygų nulemta šnekos sistemos organizacija, taip pat – ir atitinkami principai, nuo kurių priklauso, kaip vienu ar kitu laikmečiu klasifikuojama ir reprezentuojama tikrovė.
Sunku patikėti?
Kalbėdami apie „Boeing-777“ tragediją Rusijos karo ekspertai, bandydami įrodyti savo požiūrį, dažnai vartojo mokslinius terminus, suprantamus „ne kiekvienam informacijos vartotojui“:
„aktyvus radiolokacinis automatinis nusitaikymas“,
„inercinės navigacijos sistema“,
„autonominis radiolokatorius“,
„būtinybė sekti taikinio judėjimą“ ir kt.
„Madingi“ žodžiai neleidžia aiškiai ir vienareikšmiškai suvokti turinį, o jais įvardijami reiškiniai yra blogai ištyrinėti. Jie vartojami tik tam tikruose profesiniuose sluoksniuose.
Demagogija – polemikos būdas, padedantis suklaidinti auditoriją ir norima linkme pakreipti jos nuomonę.
Tipiškas su „Boeing-777“ susijęs demagogijos pavyzdys – tai, kaip karo belaisvė Ukrainos lakūnė N. Savčenko vertina situaciją.
Rusijos informacinės priemonės pateikė Savčenko nuomonę kaip patyrusio karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos eksperto. Citata:
„Kovotojai“ negalėjo numušti „Boeing-777“. Ne, negalėjo. Sakys, kad numušė „Buk“, bet tai tik mano spėlionės. Tai sistema, veikianti iš anksto nutaikius. 10 000 metrų atstumu tu pamatysi tik lėktuvo sukeltą oro srautą. Turi veikti speciali nutaikymo sistema, kurią valdo specialistas. Arba žmogus, tarnavęs spec. pajėgose ir perėjęs „kovotojų“ pusėn. Taip pat jis negali prarasti kvalifikacijos. Jis turėjo treniruotis, šaudyti, nes kitaip nebūtų pataikęs. Aš abejoju, kad jie turi tokių specialistų, kad nutaikytų „Buk“. Arba, pareiškia lakūnė, jie būtų šovę, bet nepataikę.“
Čia demagoginė apgaulė padeda nuslėpti, kaip įvykiai klostėsi iš tikrųjų, nes daug kas nutylima ir vengiama racionalių argumentų. Jos esmė – tai tiesos iškraipymas. Demagogija neilgaamžė ir ji išaiškėja, kai sužinoma tiesa.
Didelis melas – propagandinis būdas, aprašytas A. Hitlerio knygoje „Mano kova“. Didelio melo principas – kuo siaubingiau sumeluosi, tuo greičiau patikės. Žmonės labiau linkę patikėti dideliu, o ne mažu melu. Rusijos propagandoje Putinas šį būdą dažnai naudoja. Prisiminkime kad ir vasario mėnesio pranešimus, jog Kryme nėra rusų armijos ir 2014 m. balandžio 17 d. Putino interviu, kuriame jis pripažino, kad ji jau pusiasalyje. Didelis melas dažnai pateikiamas straipsnių antraštėse.
Keletas aktualių pavyzdžių: Ukrainos „СУ-25“ pilotas prisipažino, kad numušė Malaizijos „Boeing-777“, Eskadrilės „Juteir“ vadas įsitikinęs, kad „Boeing-777“, kuris nukrito netoli Donecko, buvo numuštas iš oro, Ukrainos lakūnas šaudė į „Boeing“. Šaltiniai įvairūs, tačiau tikslas vienas – įteigti nuomonę, kad dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos kalti Ukrainos lakūnai.
Rusijos melo virtuozai ryžtasi ir siaubingam melui, begėdiškai iškraipančiam faktus. Jie kuria melą, kuriuo žmonės nori tikėti. Ir net jei bus įrodyta, kad tai melas, jie vis tiek manys, kad jame yra dalelė tiesos.
Stebinantis neapibrėžtumas – kieno nors atžvilgiu sakomi emocionaliai patrauklūs žodžiai, kuriuose nėra nei argumentų, nei analizės. Toks neapibrėžtumas padeda rasti išeitį iš beviltiškos situacijos.
Pavyzdžiui, atsakydamas į klausimą apie „Boeing-777“ tragediją, Maskvos valstybinio universiteto Psichologijos katedros vedėjas, Rusijos psichologų draugijos viceprezidentas, Rusijos Švietimo akademijos akademikas A. Asmolovas problemą supainiojo išties profesionaliai:
„Negalima laikyti blogais ketinimais to, kas iš tikrųjų yra nekompetencija ir kvailumas. Akivaizdžiai šaudyta ne į tą lėktuvą. Aišku, šovusysis padarė didžiulę klaidą. Klaidą, kurios priežastis – karinis konfliktas. Nesvarbu, kas šovė, jis neturėjo ketinimo numušti „Boeing’o“…“
Kad ir kaip gerbiame poną A. Asmolovą, čia ne tas atvejis, kai teroristus reikia „suprasti ir jiems atleisti“.
Rėmimasis autoritetu – cituojami pasisakymai, palaikantys arba paneigiantys tam tikrus veiksmus, programas, asmenybes ir t.t. Pasinaudojama citatos autoriaus reputacija. Taip siekiama, kad auditorija identifikuotųsi su autoritetu ir priimtų jo siūlomą nuomonę.
Anekdotinė situacija, kai po žodžių „Grupė anglų mokslininkų iš Edinburgo universiteto priėjo prie išvados…“ galima kalbėti ką tik nori, nes žmonės tuo tikės!
Medijose dažnai remiamasi tokiais autoritetais kaip JAV prezidentas, Didžiosios Britanijos premjeras, NATO generalinis sekretorius ir pan. Peržvelkime kelis pavyzdžius:
– CNN, remdamasi šaltiniu iš JAV prezidento administracijos, praneša: vyriausybė yra įsitikinusi, kad Ukraina neturėjo galimybės numušti keleivinį „Boeing-777“ toje teritorijoje, kurioje jis buvo numuštas;
– Liudininkai, su kuriais pavyko pabendrauti „Life News“ korespondentui, pasakoja, kad paskui lainerį dideliame aukštyje skrido Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvas SU-25. Anksčiau į Donecko sritį, kurioje įvyko katastrofa, ukrainiečių kariai perkėlė zenitinių raketų savieigį kompleksą „Buk“. Tie zenitiniai raketiniai kompleksai ir raketų sistema S-300 gali numušti lėktuvus 10 000 metrų aukštyje;
– V. Žirinovskis mano, kad Malaizijos „Boeing-777“ norėjo numušti, kad jis nukristų į Rusijos teritoriją, bet zenitininkai per anksti paspaudė mygtuką“, praneša naujienų agentūra ИТАР-ТАСС.
Apsimestinis paprastumas – publiką bandoma įtikinti, kad autoriumi galima pasitikėti ir kad jis kovoja už auditorijos interesus. Dažniausiai tokį apsimestinį paprastumą pastebime socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose. Būdingas kreipimasis „paprasti Rusijos vaikinai ir merginos“, „vyrai“, vartojamas slengas ar net necenzūriniai pasakymai.
Furgonas su orkestru – daromas poveikis tam tikrai auditorijai, kurios vardu kalba propagandistas. Būdingas šūkis; „Taip veikia kiekvienas“. Prisidėjus prie bendros nuomonės įsitikinama, kad veikiama teisingai.
Kaip pavyzdį pasižiūrėkime politikus.ru publikaciją:
Apklausa Čekijoje: „Boeing“ numušė Ukrainos armija – 82%
Čekijos laikraštis „Parlamentni Listy“ savo skaitytojams uždavė vienintelį klausimą: „Kas numušė keleivinį „Boeing“?“
Skaitytojams buvo pateikti tokie atsakymų variantai:
Prorusiški separatistai – 13%;
Rusijos armija – 3%;
Niekas, tai nelaimingas įvykis – 2%;
„Ukrainos armija“ – 82%.
Apklausoje dalyvavo 10 511 žmonių.
Skaitytojas tylomis pritars 10,5 tūkst. čekų nuomonei – juk jie tai ne kvailiai! Bet, kaip vėliau paaiškėjo, ši medžiaga – aiškiausias melas ir manipuliavimas faktais. Čekų laikraštis to nebuvo net išspausdinęs.
Taigi rusų propagandos būdai esmingai nesiskiria nuo tų, kuriais naudojasi kitų šalių propagandinės struktūros ir kurias naudojo fašistai dar praėjusiame amžiuje.
Rusijos informacijos saugumo sistema ieško naujų propagandos būdų ir metodų, nes atrodo, kad po Malaizijos „Boeing-777“ tragedijos pasaulinė informacinė erdvė išmoko atpažinti rusų skleidžiamos informacijos grėsmes ir laiku į jas reaguoti.
Trumpai apie autorių. Viačeslavas Gusarovas – Karinių-politinių tyrinėjimų centro ekspertas informacinio saugumo klausimais
Iš rusų kalbos išvertė Vaida Kriukaitė.