Šiauliuose vėl grįžtama prie Menų inkubatoriaus steigimo klausimo. Pernai projekto vykdymas buvo sustabdytas, nes tam prieštaravo pragmatiškai mąstantys miesto Tarybos nariai, visuomenė, menininkų bendruomenė, užprotestavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, tyrimo ėmėsi teisėsauga. Tačiau įslaptinto vizito į Šiaulius metu Ch. Frenkelio fabriko griuvėsius aplankiusi Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė atgaivino miesto tėvų viltis prikelti iš eksmero Genadijaus Mikšio bičiulio Stasio Karitono už 325 000 Lt nusipirktą „kažką“. Tiesiog nekyla ranka rašyti pastatą ar tai, kas iš jo liko. Šiemet miestelėnai buvo pakviesti dar kartą pasitarti, regis, jau pernai išspręstu klausimu.
Susitikimo pradžia bei dalyvių personalinė sudėtis bylojo, kad valdžia puikiai pasiruošė: miestelėnų gal koks dešimt, savivaldybės tarnautojų ar jiems prijaučiančių – bent tris kartus daugiau. Atvyko analogiško projekto dalyviai iš Telšių. Viešųjų ryšių požiūriu dešimtuku dešimtbalėje sistemoje vertintinas renginio moderatoriaus parinkimas – juo save įvardijo Ch. Frenkelio rūmų šeimininkas – Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimondas Balza. Paveldo apsaugos sistemoje dirbusiam, vėliau tapusiam garsaus šalyje muziejaus vadovu, R. Balzai šypsosi sėkmė. Plečiasi muziejaus ūkis – puikiai veikia prie Šiaulių Žaliūkių malūno pastatyta malūnininko sodyba, kurioje ekskursantų grupės registruojasi dvi savaites į priekį. R. Balzos vadovaujamas kolektyvas leidžia knygas, dažnai atnaujina temines ekspozicijas, o svarbių Lietuvai datų paminėjimas tapo „Aušros“ muziejaus tradicija, sukviečiančia minias miestelėnų. Ką tik restauruotame Ch. Frenkelio rūmų skvere vyksta koncertai ir t. t., ir pan. Taigi, mažne pasmerkto Menų inkubatoriaus projekto reanimacijai vieta parinkta talentingai…
Išligos patalo pakilęs Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas trumpai, nepaminėdamas jau išleistų milijonų, priminė projekto priešistorę. „Kur klaida, kad nesusišnekam su bendruomene?“ – klausė meras, tarsi apgailestaudamas, kad savivaldybės kvietimu į renginį atėjo kuklus būrelis miestelėnų. Derėtų Saulės miesto galvai pasidomėti, kokius blyškius, skystus skelbimus šia tema skelbia jo pavaldiniai, gal tuomet suprastų, kad žmonės valdiškus renginius ignoruoja neatsitiktinai. Tokiose „priemonėse“ įlipę į tribūnas postringauja ir savimi gėrisi Tautos tarnai, o rinkėjui žodis suteikiamas renginių pabaigoje, kai visi – tiek organizatoriai, tiek dalyviai – būna pikti, valdžios demagogijų išvarginti. Ir atnaujintų diskusijų apie Šiaulių Menų inkubatorių metu moderatorius R. Balza vis drausmino klausiančius, („Kiekvienas klausiame tik po vieną klausimą“), ribodamas jų teisę žinoti. O meras socialdemokratas J. Sartauskas, apibūdindamas renginį, buvo „nuoširdus iki graudulio“: „Nedidelės reikšmės susitikimas. Viską lemia politikai, suprantantys, ko miestui reikia.“
Už Menų inkubatoriaus projekto įgyvendinimą pasisakė šie menininkai: Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia („Pastatas, kol nesudegė, nebuvo paveldas. Įtraukė į registrą tik po gaisro“), įmonės „Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų“ direktorius Alfredas Jonuška („Dergiam savo miestą. Būkim Telšių priemiesčiu“), Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys („Verslas investuos, jei matys gyvybę“), dizaineris Darius Linkevičius („Buvo gerai, bet susipykom su visuomene. Vaikštom kaip Leninas su basliu. Norisi aiškumo“), jaunasis menininkas Audrius Grigalaitis („Kur atsigerti kavos ir arbatos prie Talkšos ežero? Menų inkubatorius – šansas jauniems miesto kūrėjams padaryti proveržį“), Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas „(Aplink Šiaulių areną formuojasi naujas sporto kompleksas. Aplink menų inkubatorių kursis meno aplinka“), buvusi Šiaulių sporto Arenos statybos priežiūros grupės narė, TAFISA viešinimo specialistė, žurnalistė Nijolė Veršinskienė („Jaunimas vietos neturi. Jiems tas pats, kaip statoma. Svarbu rezultatas, pažįstu kūrybinį jaunimą“), juvelyras Vytautas Jonutis („Ar kas iš čia susirinkusių matė angelą? Jei ne menininkai, nežinotumėte, kaip jis atrodo. Aš nežinau, kiek Šiauliuose galerijų…“). Pastarasis oratorius du kartus sukėlė šurmulį salėje, nes išėjo kalbėti auditorijai, nebendravusiai su angelais, tačiau žinančiai Šiaulių meno galerijų skaičių. Apie analogišką Menų inkubatorių Telšiuose, galima pasiskaityti adresu – www.telmi.lt , kad įsitikintumėte, kiek ten „įkurta“ darbo vietų ir suprastumėte, kiek žemaičių sostinės žmonės turi išlaidų su nuo 2007 metų vykdomu taip reklamuojamu projektu. Beje, konkrečios informacijos apie Telšių menų inkubatoriaus sąnaudas rasti nepavyko…
Diskusija į vienus vartus būtų pasibaigusi, nes „veršių tautos“, anot šviesios atminties buvusio LR Finansų ministro Romualdo Sikorskio, atstovai susirinkime nedominavo, o garbiojo „ROTARY“ klubo nariai savo asmeniu bei iškalba puošė unikaliąją Ch. Frenkelio rūmų salę. Tačiau pasigirdo skulptoriaus Gintauto Lukošaičio balsas: „O tiems, kas prieš, ar neleisite pasisakyti?“ Leido. Ir Lietuvoje pripažintas menininkas susirinkusiems priminė priešistorę, kodėl pernai Menų inkubatoriaus steigimui Šiauliuose pasipriešino visuomenė: „Telšių menų inkubatoriaus pastato būklė buvo gera – Šiauliuose griuvėsiai. Telšiai už 1500 kv. m. šildymą moka apie 200 000 Lt – Šiauliuose 3500 kv.m., kažin ar 700 000 Lt sezonui užteks. Mažne du milijonus litų kainuos vien šiluminė trasa. Beje, kur trys mero J. Sartausko bendrapartiečiai socdemai Seimo nariai, priešrinkiminės kampanijos metu į Seimą išjoję ant Menų inkubatoriaus kritikos arkliuko? Ar E. Žakario, V. Simulik, A. Mockaus vizijos pasikeitė?“
Solidžiausiai diskusijas baigė Šiaulių Tarybos narys, konservatorius Aurimas Nausėda, pademonstravęs politikui neįtikėtiną nuoseklumą: „Aš pernai buvau prieš šį projektą ir nuomonės nepakeičiau. 600 000 Lt jau išleista studijoms bei projektavimo darbams. Statybų paslaugos pabrango. Tebevyksta teisminiai ginčai. Ūkio ministrė B. Vėsaitė pareiškė, kad „visų menų inkubatorių veikla prieštaringai vertinama. Tokios pat nuomonės ir Seimo Audito komitetas“. 8 milijonus litų Šiauliams reikės skolintis, kad įgyvendintų šį projektą. Vien teritorijos sutvarkymui reikia 200 000 Lt.“
Renginys baigėsi. Padėtas „paukščiukas“, nes skandalingojo projekto svarstymas su visuomene įvyko. Valdžios ir su ja pinigų virkštele susijusių menininkų ketinimai truks plyš stumti projektą – aiškūs. Šių eilučių autorės nuomone, Šiauliams reikia naujų projektų, perspektyvios veiklos. Tik kažin ar tokių aferų ir nepagarbos žmonėms kaina?
Nuotraukos – Vadimo Bubko ir Aurimo Nausėdos.