Pasak Lenkijos aukščiausio rango parlamento nario, Izraelis ir žydų grupuotės bando nukreipti Antrojo pasaulinio karo naratyvą prieš Lenkiją.
Po to, kai buvęs Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas (Reuven Rivlin) neseniai lankydamasis Krokuvoje pasakė, kad žydus „čia taip pat žudė lenkai“, kilo didelis atgarsis.
Tarp pasipiktinusiųjų buvusiu Izraelio prezidentu yra Teisės ir teisingumo (PiS) parlamento narys Arkadiušas Mularčikas (Arkadiusz Mularczyk), parengęs ataskaitą dėl reparacijų, kurioje išsamiai aprašyti Antrojo pasaulinio karo nuostoliai, Lenkijos patirti per Vokietijos okupaciją ir siekiantys 1,3 trilijono eurų.
„Labiausiai piktina tai, kad žydai nustojo kaltinti vokiečius, o kaltina nacius ir lenkus, sakydami, kad stovyklos buvo Lenkijoje. Žinoma, fone yra žydų pretenzijos, tai yra tam tikra formulė, skirta padidinti kai kurių žydų sluoksnių spaudimą Lenkijos valstybei,“ – sakė jis.
Mularčikas taip pat kalbėjo apie glaudų Vokietijos ir Izraelio bendradarbiavimą, įskaitant finansines kompensacijas Holokausto aukoms. Jis mano, kad ši partnerystė prisidėjo prie to, kad Lenkija vaizduojama iš dalies atsakinga už Holokaustą, o tokiai pozicijai jis griežtai prieštarauja.
„Nepaisant Antrojo pasaulinio karo baisumų, matome, kad Vokietija ir Izraelis gerai bendradarbiauja. Dėl šio bendradarbiavimo Lenkija pristatoma kaip už Holokaustą atsakingas subjektas,“ – sakė Mularčikas interviu konservatyviai naujienų svetainei DoRzeczy.pl.
Mularčikas teigia, kad jo išsami ataskaita, kurioje aprašomi humanitariniai ir materialiniai nuostoliai, patirti vokiečių okupacijos laikotarpiu, buvo bandymas teisingai išdėstyti klaidingai aprašytus faktus.
„Štai kodėl buvo sukurta mūsų ataskaita apie karo nuostolius, o kartu ir mūsų tarptautinė veikla. Jos tikslas – parodyti, kad Antrojo pasaulinio karo istorija yra menkai žinoma ir pateikiama klaidingoje šviesoje. Svarbu, kad šis darbas būtų tęsiamas ir toliau, siekiant išsklaidyti Izraelyje ir kai kuriuose JAV sluoksniuose eksploatuojamą naratyvą,“ – sakė jis.
Pasak Mularčiko, šis istorinio pasakojimo pokytis turėjo rimtų pasekmių. Jis pažymėjo, kad naratyvai, kurie propaguojami Lenkijai nesugebant pasipriešinti, iš dalies atsirado dėl to, kad Lenkija iki 1989 m. buvo sovietų okupuota ir vėliau nesugebėjo ryžtingai spręsti istorinių klausimų, ypač susijusių su Vokietija.
Lenkų politikas išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio tam tikrų žydų grupių, reiškiančių pretenzijas Lenkijai, spaudimo. Šiuos įvykius jis laiko platesnės tendencijos, apie kurią jis jau kurį laiką įspėja, dalimi. Šis susirūpinimas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs ataskaitos apie karo nuostolius parengimą ir siekį, kad tarptautiniu mastu būtų pripažinta tikroji Antrojo pasaulinio karo istorija.
Mularčikas taip pat kritikavo dabartinės kairiųjų liberalų vyriausybės požiūrį į istorinio naratyvo kūrimą, ypač valdant Donaldui Tuskui, atkreipdamas dėmesį į neseniai priimtus sprendimus apriboti Valstybinės atminties instituto (IPN) finansavimą ir suabejojo, ar Lenkija yra įsipareigojusi vykdyti istorinį švietimą ir atminties įamžinimą. Jis įspėjo, kad šios srities ignoravimas gali turėti skaudžių pasekmių Lenkijos praeities supratimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad nyksta Antrojo pasaulinio karo laikus išgyvenusi karta.
„Deja, tai rodo pirmieji sprendimai, priimti per pusantro mėnesio nuo vyriausybės darbo pradžios. Buvo atleista visa Karo nuostolių instituto taryba, kuri buvo atsakinga už ataskaitos rengimą ir šios temos populiarinimą pasaulyje. Kvestionuojama mūsų vyriausybės vykdoma istorinė politika. Valstybinės atminties institutas yra puolamas,“ – sakė jis.
Apibendrindamas Mularčikas pabrėžė, kad svarbu ir toliau stengtis kvestionuoti Izraelyje ir kai kuriuose Amerikos sluoksniuose vyraujantį naratyvą, akcentuodamas, kad buvusio Izraelio prezidento pasisakymas nėra pavienis atvejis, bet yra dalis platesnio masto problemos, susijusios su Lenkijos istorijos vaizdavimu.
Šaltinis: Remix News