Televizija, radijas, purvasklaida taip išplovė žmonėms smegenis, kad imta kalbėti visiškai ne apie esminius dalykus. Viešoj erdvėj, ką ir begirdim, tai „galima pliaukštelti ar ne galima“, kas iš vis nėra esmė šioje temoje, o tik liaudies mulkinimas ir įvėlimas į diskusijas apie nieką, taip suskaldant visuomenę, kuria itin lengva manipuliuoti.
Esmė įstatymai, kurie priešpastato tėvus savo vaikams –
imituojant rūpestį vaiku, apleidžiant ir nuskriaudžiant visą šeimą.
Įstatymas pateisina smurtą, jei šis atliekamas T E I S Ė T A I. Teisėtai smurtauja tik V A I K Ų T E I S Ė S su savo jai pavaldžia armija. Kas teisėta – tas ne smurtas.
Įtatymas leidžia, įsiskaitykit – Į T A R U S smurtą, vaiką paimti iš šeimos ir T I K tada imtis tyrimo. Kol vyksta tyrimas, vaikas atskiriamas nuo tėvų pas globėjus. Tyrimas vyksta min vieną mėnesį.
Ar yra suvokiančių, ką tai reiškia vaikui? Kokia tai trauminė patirtis visam gyvenimui?
Ir tai tik už įtarimą, kad prieš vaiką buvo naudojamas smurtas.
Jei nesuvokiat ir dar abejojat į kurią pusę stoti, užsimerkit, įkvėpkit giliai ir įsiklausykit į savo širdį, savo sąžinę.
Ką ji sako?
Ir kai vieną dieną bus įtartas smurtas vien dėl to, kad vaikas nusiminęs, jo nuotaika pakitus ar šis turi mėlynių, o jūs atėję į mokyklą ar darželį, rasit raštelį vietoj vaiko, kuriame parašyta, kad vykdomas tyrimas dėl smurto prieš vaiką, tada jau bus per vėlu.
Tai liečia visas šeimas, ne alkoholikų ar narkomanų, ne tik bėdžių ar varguolių. Pagal esamas smurto ir nepriežiūros sąvokas – bet kuriai šeimai iškyla pavojus, nes šiai sistemai vaikas – prekė ir pelnas.