Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis žurnalistui pareiškė: „Turime suprasti, kad aukštasis mokslas yra paprastas geras biznis. […] Neturime fetišizuoti aukštojo mokslo sistemos kaip nuo Dievo“. Nesugebėję iki galo perprasti pono ministro gilios įžvalgos Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai svarsto keletą klausimų: kieno biznis yra aukštasis mokslas – ministro, jo partijos ar aukštųjų mokyklų administracijų? Kokį pelną jis atneša ir kiek šis biznis sumoka mokesčių? Kada ir kas privatizavo aukštąsias mokyklas? Ar dar privatizuos?
Dovilė Jablonskaitė | 15min.lt
Šią savaitę, vasario 5–7 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ studijų naujienomis, galimybėmis ir perspektyvomis dalysis XIII tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. „Išeini su atsakymu“ – toks šių metų parodos šūkis.
Tūkstančiai abiturientų ir jaunų žmonių kasmet svarsto ir kuria ateities planus, ieškodami tinkamiausio sprendimo, kur mokytis toliau. Būtent jiems ir skirta tarptautinė paroda „Studijos 2015“, siūlanti iš pirmų lūpų susipažinti su studijų galimybėmis Lietuvoje ir užsienyje, su reikalingiausiomis profesijomis ir specialybėmis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuotėmis ir savanoryste.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis įsitikinęs, kad šiais laikais galimybių studijuoti ar stažuotis užsienyje yra daugiau, be to, studentų atrankos kriterijai nepalyginti skaidresni. Ministras prasitarė, kad pats studijuoti į Maskvą išvyko per blatą.
„Mano šefas buvo pažįstamas su viceministru, kuris parašė ar paskambino kažkam į Maskvą. O po to aš pats važiavau su lagaminėliu, kvepiančiu mėsos gaminiais“, – neslėpė D.Pavalkis. Buvo tokie laikai.
„Dabar viskas švariau ir skaidriau“, – pasidžiaugė ministras, vėliau stažavęsis ir JAV. D.Pavalkio nuomone, svarbiausia, kad visuomenėje dingtų baimė.
„Studentai drąsūs, tačiau bendrai žmonės yra įgąsdinti, bijo, ypač rajonuose, ir ypač pedagogai. Net direktorių patraukus iš diskusijų lauko mokytojai bijo pasakyti, ką galvoja, nors iš akių matau, kad turi, ką pasakyti. Todėl noras važiuoti studijuoti ar stažuotis į užsienį yra labai sveikintinas. Jaunimas tam turi būti skatinamas, o ne smerkiamas“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Būtų gerai, kad universitetai netrukdytų tobulėti
Lietuvos studentų sąjungos vadovas Paulius Baltokas pasidžiaugė, kad šiemet parodoje bus kalbama apie galimybę moksleiviams po abitūros egzaminų padaryti metų pertrauką ir paieškoti savęs.
„Tai – pasaulyje pripažinta praktika“, – pabrėžė P.Baltokas. Jis įsitikinęs, kad patirtis, kad ir kokia ji būtų, yra geras priedas vėliau konkuruojant darbo rinkoje: „Ar tai būtų savanorystė, ar veikla studentų ar kitoje NVO organizacijoje, padedanti perprasti sprendimų priėmimo procesus, įgyti žinių ir vėliau darbdaviams įvardyti savo nuveiktus darbus.“
Tuo metu D.Pavalkis įsitikinęs, kad socialinės kompetencijos svarbu, bet jaunimas pirmiausia turi būti tinkamai parengiamas darbo rinkau.
„Universitetai turėtų daugiau dėmesio kreipti į gamybinės praktikos ir patirties suteikimą. Informatikai sako: „Jei ne universitetas ir nereikėtų eiti atsiskaitinėti, išmoktume ir nuveiktume daug daugiau“, – pasakojo ministras.
Jis pabrėžė, kad visas Vakarų pasaulis orientuojasi į inžinerinius mokslus: „Turim gaminti – ir gaminti inovatyviai, prekę parduoti užsienyje, mokėti mokesčius ir išlaikyti pačią švietimo sistemą.“
Kartelę kelia, bet tik dėl akių?
D.Pavalkis dar kartą pakartojo, kad Lietuvoje universitetų per daug, tačiau sumažinti jų skaičių nėra politinės valios.
„Kai kalbiesi su atskirais politikais ar frakcijomis, visi pritaria, tačiau kai reikia pasisakyti viešai ar net balsuoti – viskas apvirsta aukštyn kojomis“, – apgailestavo ministras.
Jis pasidžiaugė bent šiokia tokia pergale – net ir be įstatymo pataisos dar 19 aukštųjų mokyklų prisijungė prie iniciatyvos nusistatyti bent minimalų stojimo balą. Tiesa, Aleksandro Stulginskio universitetas, matyt, bijodamas netekti studentų, kartelę kilstelėjo vos iki 1 balo. Tai reiškia, kad į jį įstoti galima ir su labai prastais pažymiais.
„Turime suprasti, kad aukštasis mokslas yra paprastas geras biznis. Todėl į parodą ir važiuoja universitetai iš užsienio – jie nori parduoti paslaugą. Neturime fetišizuoti aukštojo mokslo sistemos kaip nuo Dievo“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Patirtimi dalysis savo sričių profesionalai
Paroda kasmet plečiasi ir auga, pasipildo naujomis teminėmis erdvėmis bei renginiais. Šiemet jie užims visas „Litexpo“ konferencijų sales ir papildomas erdves – „Idėjų inkubatorių“, 3K ir „Pažink save“ zonas, „Inovacijų alėją“, „Kūrybines industrijas“.
Šiemet į susitikimus su moksleiviais ir studentais atvyks garsių ir visuomenei puikiai žinomų savo srities profesionalų – politikų, aktorių, verslininkų, žurnalistų, kurie su jaunimu dalysis asmenine patirtimi ir įžvalgomis.
Tai – politikas Eligijus Masiulis, režisierius Gytis Padegimas, muzikantas ir žurnalistas Arnoldas Lukošius, aktorės Virginija Kochanskytė, Kristina Kazlauskaitė, Eglė Jackaitė, režisierius, televizijos laidų vedėjas Raimondas Paškevičius, istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas, fotografas Vidmantas Balkūnas.
Parodoje iš viso dalyvaus 220 dalyvių iš 15 šalių: Lietuvos, Australijos, Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos.
3,5 proc. mažiau abiturientų nei pernai
Per tris dienas parodoje įvyks per 200 renginių, apimančių platų temų spektrą: karjeros planavimą, valstybei reikalingas profesijas, perspektyvias specialybes, visų pakopų studijas Lietuvoje ir užsienyje, kalbų mokymosi galimybes, studijų kokybę, verslumo įgūdžių ugdymą, verslo įmonių lūkesčius būsimam darbuotojui, asmeninių savybių išgryninimą, tikslų išsikėlimą, savęs pažinimą.
Žadamas jaunimui patrauklus parodos formatas, aktualią informaciją pateikiantis per tiesioginį bendravimą dalyvių stenduose, paskaitas, seminarus, neformalius susitikimus su mokymo įstaigų ir verslo atstovais, karjeros konsultantais, psichologais, moksleivių ir studentų organizacijų nariais, garsių žmonių patirtį, įkvepiančias sėkmės istorijas.
Dirbantiems žmonėms paroda suteiks gausybę informacijos apie įvairiausius pasiūlymus kelti kvalifikaciją, tęsti nebaigtas studijas, studijuoti nuotoliniu būdu, mokytis užsienio kalbų ir keisti arba gerinti karjerą.
Šįmet mokyklas ir gimnazijas baigs apie 35 tūkst. jaunuolių – maždaug 3,5 proc. mažiau nei pernai.