Tiesos.lt supažindina su krašto apsaugos ministro Juozo Oleko išsakytomis pastabomis, kaip piliečiams reikėtų elgtis karo atveju.
Kaip praneša BNS, paskelbus karo ar ekstremalios situacijos padėtį, svarbiausias patarimas gyventojams – išlikti ramiems ir vadovautis specialistų nurodymais, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Tai ministras sakė pristatydamas visuomenei skirtą leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Jį ministerija parengė kartu su kariuomene bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
„Rusijai pakartojus agresiją prieš kaimynus, šį kartą – Ukrainoje, atsirado poreikis žinoti, kaip elgtis ne tik organizuojant pilietinį pasipriešinimą, bet ir kaip elgtis karo lauko sąlygomis“, – žurnalistams sakė ministras.
Pasak jo, informacija yra svarbi matant hibridinio karo atvejus, kada „yra daug elementų, kurie gali būti labai įvairūs, primenantys ir civilinio gyvenimo situacijas“.
Leidinyje informuojama apie tai, kokie pasikeitimai lauktų valstybėje paskelbus mobilizaciją, pateikiami praktiniai patarimai gyventojams, ką daryti įvairių nelaimių metu, pastebėjus karius, ką daryti nespėjus evakuotis.
Pasak ministro, jei įvyktų tiesioginė priešiškos valstybės kariuomenės intervencija ar būtų pastebėtos vadinamojo hibridinio karo apraiškos, „visada reikia elgtis šaltu protu“ – gyventojai apie tai nedelsiant būtų informuojami, o savivaldybės yra parengusios gyventojų evakuacijos planus, kuriose iki smulkmenų suplanuota, kur ir kaip būtų evakuojami gyventojai.
„Jei kas nors imtų veikti prieš mus vienokia ar kitokia forma, tai, be abejo, kad tai gali įvykti bet kokiu metu, nebūtinai per pietus. Paprastai tai atsitinka netikėtu metu – ar švenčių metu, ar paryčiais, kada žmonės yra labiausiai sumigę, yra mažiausia parengtis. Nesvarbu, kokiu metu tai atsitiktų, sistema yra tokia, kad žmonės būtų vienokiu ar kitokiu būdu perspėti“, – sakė jis.
J.Olekas priminė, kad paskelbus karo ar ekstremalią padėtį, gyventojai apie tai pirmiausia būtų informuojami garsiniais signalais bei žinutėmis į mobiliuosius telefonus, tačiau kiekvienas pirmiausia turi pasirūpinti reikiamų telefono parametrų nustatymu, kad šiuos perspėjimus gautų. Apie situaciją būtų informuojamos visos masinio informavimo priemonės, jose per 3–6 minutes turėtų pasirodyti oficiali KAM informacija.
Ministras pabrėžė, kad gyventojai apie bet kokius įtartinus veiksmus ar asmenis pirmiausia turėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Jei pamatai, kad tavo kieme netikėtai susibūrė keliasdešimt, ar iš kažkur atsirado keli šimtai ginkluotų uniformuotų ar neuniformuotų vyrų, apie tai reikia kuo greičiau pranešti. Mes siūlome pranešti 112 bendruoju pagalbos telefonu“, – sakė jis.
J.Olekas pripažino, kad gyventojų evakuacijos pasirengimui, taip pat galimoms slėptuvėms iki šiol „skirta per mažai dėmesio“.
„Mes šiai sričiai dėmesio neskyrėme. Yra daug tokių vietų, kurios buvo – jos užimtos kažkuo kitu, kurios galėtų būti pritaikytos (slėptuvėms), žmonės nelabai kreipia dėmesį, koks turi būti rūsys name. Visa tai sudėliota, pasakyta knygelėje“, – tvirtino ministras.
Pristatant knygą taip pat akcentuota, kad praktika Ukrainoje parodė, jog grėsmės ir incidentų pobūdžiai yra labai skirtingi, tad būtina tinkamai pasirengti kiekvienam jų, o svarbiausia – užtikrinti evakuaciją.
„Yra ir oro atakos, ir apšaudymai, ir rudi, pilki ar dar kitokių spalvų žmogeliukai, o iš tikrųjų perrengti arba antsiuvus nusiplėšę kariai. Situacijų gali būti visokių: gali būti kokios nors pseudodemonstracijos, teroro aktai, gali būti tranzito dalykai. Kas bebūtų, mes turime labai tiksliai informuoti žmones – kur kas atsitiko, kad jie būtų pasiruošę. (…) Manau, kad tikrai nemažai daliai žmonių pirmiausia reikėtų pasitraukti iš tos vietos, kur tokie dalykai vyksta, o ne tapti bereikalingomis aukomis“, – sakė krašto apsaugos ministras J.Olekas.
Leidinyje aptartos ir pilietinio pasipriešinimo formos, kurios, ministro žodžiais, apima įvairų nepaklusnumą okupacinėms jėgoms: nebendradarbiavimą su jomis, tylų protestą, užduočių nevykdymą, nekolaboravimą ir pan.
„Sakykime, eini į darbą, bet darbas eina labai lėtai – tiesiog nesiseka tau, sprūsta pieštukas iš rankų ir tu niekaip neparašai. Neini kviečiamas į susirinkimą, kuris organizuojamas palaikyti tą įžengusią pseudovaldžią ir okupantų kariuomenę. Mes žinome tas istorijas, kai su gėlėmis buvo pasitikti okupantai. Tai gatvėse gali būti tylu: organizuotas didelis palaikymas, o gatvėje – tuščia“, – pavyzdį pateikė jis.
Ministras taip pat tvirtino, jog mažai tikėtina, jog invazinėms jėgoms pavyktų užblokuoti gyventojų priėjimą prie informacijos. Jis ragino gyventojus tokiu atveju nepanikuoti ir ieškoti informacijos alternatyvų.
Beveik 100 puslapių leidinys, gavus specialistų pastabas bei pataisymus, bus platinamas mokykloms, bibliotekoms, per nevyriausybines organizacijas. Antradienį ministerijos tinklalapyje turėtų pasirodyti ir šio leidinio elektroninis variantas.
Jūsų dėmesiui – Krašto apsaugos ministerijos patarimai „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“