Vytautas Sinica:
Šiemet streiko kontekstas kaip niekada leidžia Mokytojo dieną minėti ne banaliais sveikinimais, o prasmingai apmąstant, kur atsidūrėm ir kokia ta mokytojo padėtis. Tą labai verta ir prasminga daryti. Žiniasklaidoje lyg ir netrūksta bandymų, nors jie akivaizdžiai nepasiekia švietimo biurokratų ausų.
Patraukė dėmesį akademiko Rimanto Rudzkio žodžiai. Jo teigimu, daug metų mokytojams trūksta pagarbos iš mokinių, jie nesijaučia saugūs. „Sukurta tokia situacija, kad maksimaliai saugomas mokinys nuo griežtesnio žodžio, veiksmo. Bet nėra mechanizmo kaip saugoti mokytoją nuo agresijos, nepagarbos, įžeidinėjimų“, – sakė R. Rudzkis.
„Kada susidaro tokia nepagarbos mokytojams atmosfera, tai kodėl geras mokinys, kuriam nusimato darbas ar tai mokslinėje terpėje, ar tai prestižinėse įmonėse, turi staiga sukti į mokytojo profesiją ir vargti vargą“, – pažymėjo jis.
R. Rudzkio nuomone, Vyriausybė galėtų atlikti „gerą socialinę apklausą“ bei sužinoti priežastis, kodėl mokiniai nenorėtų dirbti mokytojais, o apklausus autoritetingus mokytojus – kaip padaryti profesiją patrauklesne.
Tikrai. Klausytis mokytojų. Kaip dabar sakoma, ne tik klausytis, bet ir girdėti. Labai prasminga, nors labai dažnai nepavyksta. Streiko metu galima rasti labai prasmingo ir toli gražu ne vien algų klausimą apimančio mokytojų kalbėjimo.
Štai „Žinių radijuje“ Musnicko laidoje Mokytojų dienos išvakarėse mokytojų padėtį aptarė du mokytojai – istorikas Robertas Ramanauskas ir lituanistas Alius Avčinikas. Tiesiai, vaizdžiai, be korektiškumo. Toks kalbėjimas, kokio dabar ir reikia. Siūlau pasiklausyti, na, ir pabandyti išgirsti. Apskritai siūlau sekti naują Roberto Ramanausko paskyrą. Žadėjo, kad planuoja daugiau kalbėti ir rašyti viešai švietimo temomis.
Būkit palaiminti, Mokytojai, Jums mes dėkingi už viską, nors kartais to ir nesuprantam. Pagarbos Jums, stiprybės, kantrybės, laisvės dirbti ir galimybės matyti, kaip po viso vargo dar kažkas Jūsų dėka užaugo žmogumi.
