Tiesos.lt visuomeninis reporteris Vladas Vaitiekaitis, pastebėjęs keistų komentarų pliūpsnį po publikacijomis portale, bando klausinėti Lietuvos sąrašo Tarybos narių, ką tai galėtų reikšti. Tuo labiau, kad ir Tiesos.lt skaitytojams, ir šios nesisteminės politinės partijos gerbėjams labai rūpi, ar Lietuvos sąrašas 2016 metų Seimo rinkimuose dalyvaus.
Pirmoji atsiliepė šiaulietė Irena Vasinauskaitė.
Vladas Vaitiekaitis: Kone trejus metus Tiesos.lt portalas džiugino kiekvieną, kam artimas padorios, nemanipuliacinės politikos idealizmas, o komentarai po publikacijomis demonstravo, kad portalo lankytojai – kaip reta intelektuali publika: svarstanti, ieškanti, kritiška… Kaip Jums atrodo, kas pasikeitė, kad komentarai „į temą“ nuolat skandinami gana žemos prabos pliurpalizmuose?
Irena Vasinauskaitė: Manau, prasidėjo niekingai atviras Tiesos.lt puolimas. Bandymų susidoroti su portalu buvo ir anksčiau. Tik viena, kai žinai, kad koks nors šindeikizmu užsikrėtęs sisteminių padlaižūnas užpuola, o visai kas kita, kai tai daro vos ne kasdien sutinkamas, į akis maloniai besišypsantis žmogus…
V.V. Kalbate pernelyg miglotai. Gal galėtumėte konkrečiau…
I.V. Manau, ne vienas skaitytojas pastebėjo ir gana dalykiškuose komentaruose įvardijo, kad vyksta savotiškas Tiesos.lt žlugdymas ir Lietuvos Sąrašo narių kiršinimas. Konkretinu: kaip manote, kam naudinga komentaruose tiražuoti vidinius Lietuvos Sąrašo Taryboje svarstytus dokumentus ar jų ištraukas ir tuo kaltinti portalo steigėjus ir puoselėtojus? Intelektualų tarpe tokie dalykai nepriimtini. Galų gale – jei jie norėtų tuos faktus paviešinti, tai padarytų tinkamai.
Tuomet klauskite savęs logiškai: kas mažne po kiekviena populiaresnio autoriaus publikacija deda tas ištraukas, komentatorių pakrikštytas „paklodėmis“?.. Manau, taip elgiasi išbalansuoti, neadekvačiai vertinantys save žmonės. Jie nėra nei portalo kūrėjai, nei Lietuvos Sąrašo nariai, žinoma, ir atsakomybės už pasekmes jie neprisiima, atvirkščiai.
V.V. Kaip vertinate tai, kad Tiesos.lt portale, komentarų erdvėje, tiesiog masiškai tiražuojami reklaminiai skelbimai, prašantys aukoti politinei jėgai, kuri neva sutinka poną Naglį Puteikį remti 2016 metų Seimo rinkimuose? Juk jis net nėra Lietuvos Sąrašo narys?
I.V. Ponas Naglis Puteikis tikrai nėra politinės partijos „Lietuvos Sąrašas“ narys. Kažkada, kai buvo sprendžiama, kokią veiklos formą rinktis – judėjimo ar partijos – jis skatino kurti partiją. O skelbimų, prašančių aukoti lėšas N. Puteikiui ar jo komandai, gausu ne vien Tiesos.lt portale. Jų apstu ir socialiniuose tinkluose, ir kitose internetinės žiniasklaidos portaluose.
Kitas klausimas: kodėl taip suskubta prašyti aukų? Gali būti kelios priežastys: pirma, tiesiog elementarūs viešieji ryšiai, kai būsimasis kokio nors rinkiminio sąrašo lyderis praneša, kad dalyvaus Seimo rinkimuose ir duoda ženklą komandai burtis. Antra, neatmestina ir savotiška partinė žvalgyba, kuomet politinės pajėgos skatinamos susiskaičiuoti savo narius ir apsispręsti – visoms joms, kad išliktų, privalu turėti bent 2000 „galvų“. Neatmesčiau ir trečiosios, portalo komentatorių įvardintos, gana viešai diskutuotos, finansinės priežasties, kurią net „Dviračio šou“ ar „Auksiniai svogūnai“ pasigavo – greitųjų kreditų sumos, kurias reikia grąžinti.
Situacijų politikoje, beje, gali būti įvairiausių: ar esate tikras, kad neatsiras vardiniai kitų politikų sąrašai, renkantys aukas? Ar įsivaizduojate panašiai besielgiančius kurį nors iš Stancikų ar Povilą Urbšį? [Pašnekovas šypsosi]
V.V. Iš pradžių tuose aukų N.Puteikio komandai prašančiuose skelbimuose buvo minimas ir Lietuvos Sąrašas. Vėliau tekstai pasikeitė: neva LS dar neapsisprendęs, ar dalyvaus 2016 metų Seimo rinkimuose. Prašyčiau dar konkrečiau – ką apie savo artimiausią ateitį svarsto Lietuvos Sąrašas?
I.V. Lietuvos Sąrašo lyderis, Vilniaus Tarybos narys Darius Kuolys yra visus pakvietęs į diskusiją, kokią matome šios nesisteminės partijos perspektyvą: ar Lietuvos Sąrašas išliks politine jėga, ar taps nevyriausybine organizacija. Vyksta svarstymai, nes abu būdai yra tinkami pilietinės visuomenės ugdymui, sisteminių partijų „auklėjimui“ ir t.t., ir pan.
Pirmasis variantas: Lietuvos Sąrašas išlieka politine jėga ir dalyvauja 2016 metų Seimo rinkimuose arba nusprendžia augti, tvirtėti, formuoti skyrius regionuose ir tapti stipria municipaline partija. Juolab kad vietos savivaldos rinkimus Vilniuje laimėjo labai stiprus LS atstovų ketvertukas: partijos pirmininkas kultūros istorikas Darius Kuolys, ekonomistė Aušra Maldeikienė, aktorius ir pedagogas Gediminas Storpirštis ir aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus. Nuo šių žmonių darbo sėkmės Vilniaus Taryboje priklausys, ar patikės žmonės Lietuvos Sąrašu ir ims burtis į šią organizaciją. O steigti skyrius rajonuose – gana ilgas, kantrybės bei pasišventimo reikalaujantis procesas.
Iš patirties žinau, kad visos partijos, kurios dirbtinai forsuoja savo narių skaičiaus didėjimą, kad tik galėtų dalyvauti artimiausiuose rinkimuose, sudrakonėja, t.y. tampa sisteminėmis, arba rinkimų laimėtojai išsibarsto po kitas frakcijas ar net partijas, pamiršę savo ištakas. Tokių pavyzdžių gali nurodyti kiekvienas mūsų. Nesistemines partijas buria ir išsaugo nesisteminiai rinkėjai, todėl ir vėl grįžtu prie minčių, išsakytų pokalbyje su Jumis apie rinkėjų sąmonės proveržį. Greitai greitai ne politinę komandą suburti įmanoma, o nulėkti pas „nykštukus“ virusui užpuolus…
Antrasis variantas – jau išbandytas veikimo būdas: nevyriausybinės organizacijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, juolab jei bus mąstoma apie vietos savivaldos, t.y. valdžios, kuri yra arčiausiai žmogaus, stiprinimą, tikrosios savivaldos susigrąžinimą. Vadinasi, jei Lietuvos Sąrašo žmonės nutars tapti visuomenine organizacija tuo pačiu pavadinimu, mažai kas pasikeis. Juolab kad ir dabar esama, tiesa, neformalaus Tiesos judėjimo, susiburiančio įvairioms akcijoms prieš valdžios melą, cinizmą, smurtą.
Teoriškai yra ir trečias variantas: padėkojame vieni kitiems už bendradarbiavimą ir persiskirstome. Vieni pasuka ieškoti partinių savo veiklos įprasminimo formų su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, paprastai matuojamomis procentais per rinkimus ir postais po jų, kiti ir toliau budi agoroje keldami esminius klausimus.
Lieka užsimezgusi bendrystė – dora, teisinga, kasdieniu darbu išbandyta. Niekur nedingsta noras bendradarbiauti, dalytis informacija ir rašyti, šviesti rinkėjus, kad ateityje, dalyvaudami bet kokio lygio rinkimuose, jie vis mažiau ir mažiau beaimanuotų, kad vėl ne tuos išsirinko.
Nesavanaudiškų, darbų visuomenei be jokio atlygio yra begalės. O Tiesos.lt portalas ir būtų ta erdvė, kur susirinktume visi.
Dabar jau aš klausiu Jūsų, gerbiamas Vladai: ar galiu kreiptis į Tiesos.lt skaitytojų širdis?
V.V. Žinoma.
I.V. Brangūs Tiesos.lt žmonės – autoriai, skaitytojai, komentatoriai, redaktore, administratoriau, laikykimės. Tokia jau ta mūsų tikrovė: kad ir kaip stengtumės, portalo savanorių talkininkų pajėgos per mažos, ištrinti visų bjaurių komentarų iš karto, kai tik jie pasirodo, niekada nesuspėsime. Jų tikslas aiškus – varginti. Bet jie pavargs pirmi – juk yra etatiniai, vadinasi, baigtiniai. Baigtinis ir jų triumfas. O mūsų stiprybė – kantri vienybė. Tie puldinėjimai tik dar kartą įrodo: bet kokios sistemos – net ir nesisteminės – nemėgsta nepalaužiamų. Būkime tvirti, nes darbo Lietuvoje begalės. Ir ne seimuose, kaip gyvenimas parodė, jie sėkmingiausiai dirbami…
V.V. Dėkoju už pokalbį.