Svarstau, kas esu: narkomanas, prostitutė, ŽIV infekuotasis, pankas, seksualinių mažumų atstovas, pabėgėlis ar bomžas? Toks klausimas kilo skaitant objektyvių žiniasklaidos priemonių pranešimus apie referendumą – juose ir velnias kanopas nusilaužtų bandydamas atskirti faktus nuo komentarų ir jų autorių jaunatviškais spuogais trykštančias emocijas.
Dar nežinau, kaip balsuosiu referendume dėl žemės, bet pasirašiau vien dėl to, kad nematau kito demokratiškesnio instrumentas tautai išreikšti savo valią. Ypač, jeigu parašų riba būtų sumažinta iki 100 tūkstančių.
Už tai, jog pasinaudojau konstitucine teise išreikšti savo nuomonę, neapsiplunksnavę pienburniai iš internetinių portalų (o ryt – ir popieriuje) įvardijo mane marginalu.
Kadangi išsitraukęs Tarptautinių žodžių žodyną (2003 m.) radau tik apibrėžimus apie paraštes, užmečiau akį į internetinį variantą, kuris pakankamai išsamiai paaiškino mano vaidmenį visuomenėje. Citata: „Marginalinių grupių sociologijos objektu gali būti įvairios grupės, esančios paribio padėtyje: nusikaltėliai, kaliniai, alkoholikai, narkomanai, savižudžiai, sergantieji AIDS, „gatvės žmonės“, prostitutės, seksualinės mažumos, migrantai ir pabėgėliai, sektų nariai, rokeriai, pankai, paaugliai, pensininkai, bedarbiai, tautinės mažumos ir pan.“
Paskaičiau ir pasidarė „biškį“ lengviau. Dar gyvas – vadinasi, ne savižudis. AIDS, ačiū Dievui, nesergu, už seksą niekas nemoka, gatvėmis tik vaikštau, bet negyvenu, narkotikų nevartoju, iš Lietuvos neemigravau. Ir dar daug ko blogo nepadariau, už ką sėdėčiau cypėje.
Kita vertus, negaliu pateikti patikimų įrodymų, kad moterys nepatinka. Vadinasi, esu lesbietis, tai yra, marginalas. Bet, kaip šios srities marginalą, mane gina Lietuvos gėjų ir lesbiečių draugija su visomis ES paramomis. Tai – irgi gera naujiena.
Paskaičiavau, kiek Lietuvos partijos turi narių, pamislijau, kad ne kiekviena rinkimuose sulaukia daugiau kaip 300 tūkstančių balsų ir pasidarė dar ramiau. Mūsų – dauguma.
Kaip visišką marginalinį elementą, nekankina po pastarųjų „viražų“ VRK kilusi hamletiška dilema: kristi veidu į purvą ar atsistatydinti.
Marginalas – ir tuo patenkintas ramiai užmigsiu.