Tiesos.lt portalas siūlo interviu su žinomu žurnalistu, antikorupcinės tiriamosios žurnalistikos autoriumi Mykolu Deikumi, kuris ryžosi ir sutiko būti Lietuvos Sąrašo iškeltas į Šiaulių merus.
Daugelis tave pažįsta iš straipsnių spaudoje, trumpai papasakok apie save.
Esu kilęs iš gražių Tytuvėnų apylinkių Kelmės rajone, nors retai ten grįžtu. Buvau auklėjamas praktikuojančių katalikų šeimoje, todėl jaunystėje svarsčiau galimybę mokytis kunigų seminarijoje. Vis dėlto prieš 25 metus įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą. Mokiausi ir naktimis dirbau Šiaulių greitosios pagalbos stotyje, kurį laiką mokiau vaikus tikybos. Dešimt metų dirbau „Šiaulių krašto“ laikraštyje reporteriu, vėliau buvau pakviestas į „Šiaulių naujienas“ dirbti vyriausiojo redaktoriaus ir direktoriaus pavaduotoju, nacionalinėje žiniasklaidoje, bet pasirinkau laisvę, todėl mano deklaracijoje – kuklios sumos (šypsosi, – aut. past.).
Buvau kviečiamas stebėti rinkimų Vakaruose, todėl turėjau galimybę susipažinti, kaip savivaldybės dirba žmonėms demokratinėje valstybėje. To visuomet reikalavau ir reikalauju jau dvidešimt metų stebėdamas ir analizuodamas mūsų valdžios institucijų darbą. Laisvalaikio beveik neturiu, o jeigu lieka – mokausi, dalyvauju visuomeninėje veikloje, fotografuoju, rašau, konsultuoju skriaudžiamus žmones, padedu steigti nepriklausomas žiniasklaidos priemones, jeigu pakviečia – skaitau paskaitas apie tai, kaip žiniasklaidoje manipuliuojama sąmone, rašau apie tai knygą. Darbas ir visuomeninė veikla užima praktiškai visą laiką, todėl vedybas ir vaikus atidedu ateičiai. Dar turiu laiko (juokiasi, – aut. past.).
Socialiniuose tinkluose sulaukei klausimų, kodėl eini į valdžią, kurią kritikuoji?
Dar daugiau, klausė, ar nebus kartu gerti iš stiklinės, į kurią spjaudyta? Iš valdiškos stiklinės niekada negėriau ir nesiruošiu gerti. Dar buvusi Šiaulių merė Vida Stasiūnaitė siūlė kėdę savivaldybėje prieš penkiolika metų. Idėjos iš esmės reformuoti savivaldybę patiko, laimėjau konkursą, bet posto atsisakiau sužinojęs, kad komandos, kuri tas reformas įgyvendintų, nėra. Po to buvo kitų siūlymų, kurių irgi atsisakiau. Bet per tą laiką užaugo nauja karta nepartinių, interesais nesusipainiojusių visuomenininkų, kurie pakvietė atstovauti miestiečių interesus. Sutikau, nes ši karta, jei sulauks rinkėjų pasitikėjimo, gali reformuoti sistemą.
Bet į rinkimus eina net keli visuomeniniai komitetai.
Visuomeniniai komitetai be visuomenininkų. Vieno nepriėmė į partiją konservatoriai, kiti atskilo nuo socdemų, nes nepasidalijo mero posto. Visuomeniniai komitetai šiandien yra patrauklus prekės ženklas, bet kai pažiūri sąrašus – tos pačios į valdžią bandančių grįžti politikų ar biudžetinėse įstaigose tarnaujančių viršininkų, valdžios užsakymais mintančių veikėjų pavardės. Didžiulis valdžios aštuonkojis, kurio kojos retkarčiais pasipeša tarp savęs imituodamos demokratiją. Dabar daugelis kritikuoja merą Sartauską, kurį patys išrinko Taryboje, deklaruoja, kad gynė viešąjį interesą, buvo opozicija, bet kai paprašai dėti ant stalo pasiūlymus, sprendimų projektus – tyli. Nes balsuoja „taip kaip reikia“.
Esate numatę politikus, kurie galėtų užimti administracijos direktoriaus, komitetų pirmininkų pareigas?
Aš – ne politikas. Ir reikia baigti ydingą praktiką, kai postai dalijami bičiuliams ar pagal partinę priklausomybę – to siūlau atsisakyti ir visiems kandidatams, ir būsimiems miesto Tarybos nariams. Todėl mes siūlome visiškai naują demokratinį modelį. Pirma, savivaldybės administracijos direktorius turi būti skiriamas ne pagal partinę priklausomybę, o renkamas viešo ir skaidraus konkurso būdu. Antra, atlikti visų savivaldybės skyrių, įmonių ir įstaigų vadovų atestaciją ir vietoje nesugebančių dirbti pakviesti jaunus, kompetentingus, veiklius ir aiškią viziją turinčius žmones. Šiauliams užtenka vieno mero pavaduotojo. Juo turi tapti antras daugiausiai balsų surinkęs kandidatas – mano įsitikinimu, rinkėjų valia turi būti gerbiama. To linkiu visoms partijoms. O visuomeniniais pagrindais komitetuose dirbs mūsų komandos nariai, kurie nepriklauso jokioms partijoms, yra bendruomenių, visuomeninių organizacijų lyderiai, kurie neatlygintinai dirba jau keli dešimtmečiai ir yra stiprūs inžinieriai, vadybininkai, ekonomistai, pedagogai, kultūros ir švietimo darbuotojai.
Kokie pagrindiniai jūsų programos akcentai?
Mūsų komandoje – paprasti žmonės, norintys gyventi švariame, jaukiame, saugiame mieste, norintys gauti paslaugas už sąžiningas kainas, leisti vaikus į saugias mokyklas. Buvusios valdžios pridirbo tiek, kad darbo užteks ketveriems metams į priekį ir svarbiausia – nusigręžė nuo žmogaus. Todėl mes siūlome ne tik atskirus sprendimus dėl miesto tvarkymo, viešojo transporto, švietimo sistemos, socialinės gerovės. Pagražinti, pagerinti padėtį atskirose srityse neužtenka. Reikia iš esmės keisti sistemą, kuri yra nusigręžusi nuo žmogaus, yra atėmusi galimybę dalyvauti miesto valdyme.
Mūsų programą galima suskirstyti į tris dalis.
Pirma. Aiškūs prioritetai ir visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus. Kadangi prioritetų nėra – laimi tie verslininkai ir finansinės grupės, kurios prilenda prie valdžios, paremia partijas. Todėl turime naujų vandentiekio tinklų, kuriais niekas nesinaudoja už dešimtis milijonų, kai sodų gyventojai patys prašo: „Atveskite vandentiekį ir kanalizaciją, norime mokėti už paslaugas“. Turime dvigubai didesnius valymo įrenginius ir kapines už beprotiškas sumas. Ko reikia miestui, turi spręsti patys gyventojai: namo, gatvės, kvartalo bendruomenės. Turi būti atsiklausiama, rengiamos gyventojų apklausos. Jeigu šveicarai netingi rengti minireferendumą dėl pjaunamo medžio, tai pas mus menų inkubatoriai statomi nepaklausus, o kam jų reikia.
Antra. Sprendimų, konkursų skaidrumas ir viešumas. Pinigų, jeigu bus skaidriai naudojami, neištaškomi, bus ir švietimui, ir kultūrai, ir socialinei gerovei, ir nereikės didinti kainų. Dabar konkursų rezultatai žinomi dar jiems net neįvykus. Specialistų atrankose žmonės nedalyvauja, nes žino, kad bus išrinkti partiečiai. Įmonės konkursuose nedalyvauja, nes sąlygos parašomos taip, kad žinoma, kurios įmonės laimės. Meras, Tarybos nariai su rinkėjais turi susitikti ne tik prieš rinkimus, bet atsiskaityti kiekvienais metais. Akis į akį, o ne mokesčių mokėtojų pinigais apmokėtuose straipsniuose, kuriuose tik giriamasi.
Ir trečia – asmeninė atsakomybė. Mūsų sąrašas padarė tai, ko nepadarė nė vienas komitetas ar partija: pasirašė viešą įsipareigojimą atsistatydinti kilus menkiausiai abejonei dėl sprendimo skaidrumo. Visi žinome apie iššvaistytus milijonus, skandalingus projektus, žinome atsakingus asmenis. Yra valstybės kontrolierių, teismų sprendimai, tačiau trūksta vieno – kad meras kreiptųsi į teismą dėl nuostolių išieškojimo. Kai bus asmeniškai nuteistas pirmas valdininkas ar politikas, kiti ims galvoti, kur deda parašą ar už ką balsuoja.
Kai kurios partijos skelbia, kad atsisakys savivaldai nebūdingų funkcijų – privatizuos įmones, parduos pastatus. Kokios pozicijos laikotės jūs?
Už pasakymo „ne savivaldybės funkcija“ slepiasi arba nenoras dirbti, arba noras pasiglemžti pelningą visuomeninį turtą. Viskas, kas susiję su miestiečių poreikiais, yra savivaldybės funkcija – pareiga pasirūpinti, net jeigu reikės Tarybos nariams piketuoti prie Seimo su pareigūnais, pensininkais, gydytojais ar pedagogais. Tai – kraštutinis atvejis, nes savivaldybė turi daugybę galių, kuriomis nesinaudoja iš nežinojimo ar tinginystės.
Savivaldybės turto privatizavimas jau padarė didelę žalą, o gauti pinigai buvo pravalgyti. Nenaudojamos patalpos ir pastatai – turi būti išnuomojami taip pildant miesto biudžetą miesto tvarkymui socialinėms, švietimo, sveikatos priežiūros reikmėms. Mes remiamės skandinaviškuoju socialinės gerovės modeliu, pagal kurį visas komunalines paslaugas teikia savivaldybės ir miesto gyventojų kontroliuojamos įmonės nesiekiant pelno. Dauguma savivaldybės įmonių yra pelningos, tik tas pelnas slepiamas. Pavyzdžiui, kaip paaiškinti, kad sumažinus šilumos kainas „Šiaulių energija“ uždirbo keliolika milijonų litų? Kaina turėjo būti dar mažesnė.
Partijos žada įkurti 1000 ar daugiau darbo vietų, plėtoti industrinį parką. Kaip kursite darbo vietas?
Ar mes verti būti tik pigi darbo jėga, trečiojo pasaulio valstybė? Jeigu taip – dar sukiškime po žeme ES milijonus industriniuose parkuose, dirbkime už minimalų atlyginimą gamyklose ir dejuokime, kad jaunimas emigruoja. Mums reikia gerai apmokamo darbo, socialinio būsto, mažų mokesčių, jaukios aplinkos, kad žmonės neišvažiuotų ne tik į užsienį, bet ir į kitus Lietuvos miestus. Darbo jėga nenukonkuruosim kinų, todėl mes turim investuoti į protą – jaunimo ir suaugusiųjų mokymą. To nepasieksime toliau uždarinėdami mokyklas, atleidinėdami mokytojus, keldami kainas vaikų darželiams, meniniam, technologiniam, sportiniam ugdymui, taupydami vaikų sveikatos sąskaita. Įsukdami skurdo ratą, socialines išlaidas ir ruošdami pigią darbo jėgą Ispanijos plantacijoms. Jūs norite būti valdomi tokių bepročių? Aš – ne.
Kaip žadate sumažinti mokesčius?
Dviratis seniai atrastas, tik važiuojančių juo nėra. Prieš keliolika metų visuomenininkai išpurtė vadinamąsias daugiabučių namų valdybas ir sumažino mokesčius. Pastaraisiais metais išpurtė „Šiaulių energiją“, suskaičiavo visas pajamas išlaidas ir savo išvadas padėjo politikams ant stalo. Politikams nieko kito nebeliko kaip pakelti rankas ir sumažinti kainas. Dabar visi politikai mušasi į krūtinę, atseit jie sumažino kainą. Meluoja. Tai padarė paprasti žmonės. Ir galimybių mažinti kainą mažinant pelną dar yra. Tokios visuomeninės stebėtojų tarybos turi būti prie kiekvienos savivaldybės įmonės. Eilėje – „Busturas“, „Šiaulių vandenys“. Vien tik panaikinus abonentinį mokestį, vanduo atpigtų dviem litais. Bet bijau, kad išgąsdinta valdžia žmonių nebeprileis…
Daugelis klausia, ar Dainų pėsčiųjų takas kada nors pagražės, bus sutvarkyta centrinė aikštė?
Problema – ne tik vienas pėsčiųjų takas, bet ir visas likęs miestas – ir centras, ir Medelynas, ir Zokniai, ir Šimšė. Tačiau ne savivaldybės kabinetuose sėdintys valdininkai turi spręsti, kur investuoti pirmiausiai – tai geriausiai žino patys miesto gyventojai, kurie ir turi diktuoti prioritetus. Kol spręs kabinetuose užsidarę valdininkai ir prilindę verslininkai, ir po ketverių metų girdėsite tuos pačius pažadus.
Teigiate, kad miestas primena uždarąją akcinę bendrovę: jis tvarkomas neskaidriai, tarnaujama siauriems politikų ir jų rėmėjų interesams.
Ar yra kitaip? Apie tai turėjo būti diskutuojama TV debatuose, bet kažkodėl neliko laiko (šypsosi – aut. past.), bet laiko liko politikų demagogijoms ir niekiniams klausimams. Kaip tą pakeisti – jau sakiau: visuomenės dalyvavimu ir kontroliuojant savivaldybės įmonių veiklą, priimant skaidrius sprendimus ir prisiimant asmeninę atsakomybę. Tai yra tikroji savivalda. Tačiau tą gali padaryti tik žmonės, kurie nebijo prisiimti atsakomybę, turi gėdos jausmą, nėra susiję su partijomis ir finansinių grupuočių interesais.
Ar užteks kompetencijos?
Neužteks. Bet nebijau protingesnių už save.
Kodėl šiauliečiai turėtų balsuoti už jūsų komandą? Kuo esate vertesni už kitus?
Visuomet galima balsuoti už tuos, kurie buvo ir yra valdžioje iki šiol. Rezultatas bus tas pats. Į valdžią po rinkimų siekia grįžti 90 procentų dabartinių politikų. Tačiau miesto taryba turi atsinaujinti. Mūsų komandoje, skirtingai nei kitose, nėra nė vieno buvusio ar esamo valdininko arba politiko. Yra paprasti dori šiauliečiai, bendruomenių lyderiai, jau įgiję kaimynų pasitikėjimą, kurie ne šiandien išlindo į visuomeninį gyvenimą, o kantriai dirba daugybę metų ir reikalauja pokyčių. Nusivylė politikais ir patys eina keisti sistemos, kuri nusigręžė nuo žmonių. O jeigu miestiečiai nebalsuos, vadinasi, mažai dirbome.
* * *