Politinė partija nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Prezidentą, ragindama vetuoti Seimo praėjusią savaitę priimtas pataisas, kuriomis šalies darbuotojai įpareigoti už COVID-19 testus susimokėti savo lėšomis. Partijos teigimu, dauguma savo lėšomis priverstų testuotis žmonių priklauso finansiškai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – dėl tokio reguliavimo pirmiausia nukentės dirbantieji nekvalifikuotą ir menkiausiai apmokamą darbą asmenys ir studentai. Sprendimas kovos su pandemija naštą dar kartą perkelti ant ekonomiškai ir socialiai pažeidžiamiausios ir politiškai neįtakingiausios visuomenės dalies rodo dabartinės valdančiosios koalicijos visišką negebėjimą atsakingai, sąžiningai ir racionaliai valdyti COVID-19 pandemiją.
Šiuo metu galiojantys Lietuvos valstybės teisės aktai numato valstybės pareigą užtikrinti sveikatos apsaugą ir būtinąją profilaktiką (pandemijos atveju – galimybę testuotis) be papildomų sąlygų asmens sveikai gyvensenai, žalingiems įpročiams, atsakingam elgesiui ar panašiai, t. y. teisė į sveikatos apsaugą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją sukuria valstybei pareigą ją užtikrinti be papildomų sąlygų (išskyrus PSD mokėjimą). Atitinkamai pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas (pandemijos atveju – galimybę atlikti testus) pagal LR Darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalį tenka darbdaviams, ji negali būti perkelta darbuotojams („Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis“). Seimo priimtos minėtos įstatymo pataisos prieštarauja šiai Darbo kodekso nuostatai, taip pat Sveikatos draudimo sistemos įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, pagal kurią iš PSD fondo yra apmokami draudžiamų asmenų profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Šis sprendimas rodo valdžios mėginimą ir toliau tęsti nesąžiningą politiką kovos su COVID pandemija srityje. Kritikuojama tai, kad viešai deklaruojama, jog skiepijimasis nėra privalomas, tačiau faktiškai sukuriamos jokios alternatyvos tokiam skiepijimui nepaliekančios sąlygos – minėtu Seimo sprendimu piliečiams užkraunama ekonominė ir socialinė našta veikia būtent kaip tiesioginis spaudimas skiepytis, sąmoningai vengiant privalomą skiepijimąsi įtvirtinančio ir taip atsakomybę dėl sprendimo vyriausybei perkeliančio reguliavimo.
Vyriausybei siūloma sąžiningai pasirinkti tarp trijų strategijų: atvirai privalomo skiepijimo įvedimo, dabartinės paslėptų formų prievartos skiepytis politikos arba sąžiningo neprievartinio skiepijimo strategijos įgyvendinimo, suteikiant piliečiams galimybę vietoje skiepijimosi pasirinkti reguliarų testavimą dėl Covid-19 viruso bei kitas veiksmingas apsaugos formas ir neapkraunant šių priemonių įgyvendinimo našta finansiškai pažeidžiamiausių visuomenės grupių.
Prezidentas raginamas ne tik vetuoti 2021 m. spalio 19 d. priimtą įstatymą XIVP-912(2) pasiūlant Vyriausybei ir Seimui nekeisti esamos testų finansavimo tvarkos, bet ir imtis moralinės bei politinės lyderystės kovoje su COVID-19 pandemija, sutelkti geriausių COVID-19 valdymo priemonių paieškoms visiems požiūriams šiais klausimais atstovaujančius sveikatos apsaugos srities profesionalus, pilietinių sambūrių ir politinių jėgų atstovus, galiausiai pradėti realiai įgyvendinti idėją burti piliečių Nacionalinę Asamblėją kaip viešųjų diskusijų gyvybiškai svarbiais tautos ir valstybės klausimais visuomeninį organą.
***
Nacionalinio susivienijimo kreipimasis dėl valdančiosios koalicijos negebėjimo valdyti COVID pandemijos
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
2021 m. spalio 22 d.
Vilnius
Jau metai kai Vyriausybė ir valdančioji koalicija mėgina suvaldyti COVID-19 pandemiją šalyje, tačiau jai taip ir nepavyko suformuluoti aiškių ir įtikinančių tikslų, kurie neskaldytų visuomenės ir leistų žmonėms pasitikėti priimamais valdžios sprendimais. Elgdamasi nenuosekliai ji nuolat demonstravo visišką negebėjimą valdyti pandemiją pasitelkiant moksliškai pagrįstus, visuomenės sveikatos požiūriu naudingus ir piliečiams suprantamai ir įtikinamai paaiškinamus sprendimus:
1. mėgino raginti piliečius elgtis atsakingai ir drausmingai. Tuo tikslu netgi suvaržė jų galimybes dėl itin svarbių priežasčių susitikti ir bendrauti su šeimų nariais bei giminėmis. Tačiau tuo pat metu toleravo elgesį, kai privilegijuotoms visuomenės grupėms priklausantys asmenys ne kartą demonstravo savo aukštesnį socialinį statusą ir išskirtinumą dalyvaudami viešuose ir masiniuose pramoginio pobūdžio renginiuose, kuriuose buvo nepaisoma net elementariausių saugumo reikalavimų;
• valdžia nesugebėjo, kaip Šiaurės šalyse, sąžiningai, atvirai ir pagarbiai kalbėti su visuomene. Ji stengėsi nutylėti galimus skiepų šalutinius poveikius ir vengė už juos prisiimti įsipareigojimus, taip pat pripažinti, kad skiepų poveikis ir nauda įvairioms gyventojų grupėms skiriasi, tad mechaniškas ir masinis visų gyventojų paskiepijimas nėra vienintelė įmanoma ir besąlygiškai racionali kovos su pandemija strategija jiems apsaugoti;
• didelį ekonominį ir finansinį sunkmetį išgyvenančios valstybės biudžeto lėšos buvo neatsakingai švaistomos skiriant jas abejotinos vertės ir naudos tariamai moksliniams ,,pandemijos padarinių tyrimo“ projektams arba neveiksmingoms šviečiamosioms kampanijoms įtikinėjant gyventojus skiepytis, kai didele dalimi jas galėjo pakeisti ir atpiginti tinkamas ir įkvepiantis įtakingų politikų elgesys, galintis skatinti visuomenę skiepytis pirmiausia patiems rodant atsakingo ir drausmingo požiūrio į pandemiją ir pagarbos piliečiams bei solidarumo kovojant su ja pavyzdį;
• nors informacinei skiepijimo kampanijai buvo skiriamos milijoninės lėšos, valdžia griebėsi gąsdinimo ir visus metus kartojo atmetimo reakciją sukėlusias lozungų klišes („petys už laisvę“ ir kt.). Aiškios ir nuoseklios kovos su pandemija strategijos ir taktikos neturėjimas, neapgalvoti, chaotiški, neskaidrūs, šališki ir tik kai kurioms piliečių grupėms palankūs ir galimai korupciniai sprendimai, o kartu ir nesugebėjimas bei nenoras kalbėti su piliečiais – šių veiksnių derinys lėmė, kad valdžia prarado visuomenės pasitikėjimą ja, kuris yra pirmutinė ir lemiamai svarbi pandemijos sėkmingo valdymo sąlyga. Būtent nepasitikėjimas valdžia ir jos taikomomis priemonėmis sukūrė milžinišką pilietinį susipriešinimą ir didžiuliu mastu sąlygoja dalies visuomenės abejones skiepų saugumu bei vengimą skiepytis.
• Galiausiai 2021 m. spalio 19 d. valdančioji dauguma, t. y. Seimas, priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 ir 40 straipsnių pataisas (projekto Nr. XIVP-912(2)), kuriomis įpareigojo šalies darbuotojus ir studentus už COVID-19 testus susimokėti savo lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dirbantiems kontaktinį darbą ar dalyvaujant kontaktiniame studijų procese yra privalu skiepytis arba reguliariai testuotis dėl COVID-19 ligos, toks reguliavimas reikšmingai visuomenės daliai tampa neproporcingai didele finansine našta (testai kainuos nuo 300-750 eurų per mėnesį). Dauguma savo lėšomis priverstų testuotis žmonių priklauso finansiškai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – dėl tokio reguliavimo pirmiausia nukentės dirbantieji nekvalifikuotą ir menkiausiai apmokamą darbą asmenys ir studentai.
Šiuo metu galiojantys Lietuvos valstybės teisės aktai numato valstybės pareigą užtikrinti sveikatos apsaugą ir būtinąją profilaktiką (pandemijos atveju – galimybę testuotis) be papildomų sąlygų asmens sveikai gyvensenai, žalingiems įpročiams, atsakingam elgesiui ar panašiai, t. y. teisė į sveikatos apsaugą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją sukuria valstybei pareigą ją užtikrinti be papildomų sąlygų (išskyrus PSD mokėjimą). Atitinkamai pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas (pandemijos atveju – galimybę atlikti testus) pagal LR Darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalį tenka darbdaviams, ji negali būti perkelta darbuotojams („Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis“). Seimo priimtos minėtos įstatymo pataisos prieštarauja šiai Darbo kodekso nuostatai, taip pat Sveikatos draudimo sistemos įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, pagal kurią iš PSD fondo yra apmokami draudžiamų asmenų profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Atsižvelgdamas į tai Nacionalinis susivienijimas pareiškia:
Valdžios sąmoningas apsisprendimas kovos su pandemija naštą dar kartą perkelti ant ekonomiškai ir socialiai pažeidžiamiausios ir politiškai neįtakingiausios visuomenės dalies rodo dabartinės valdančiosios koalicijos visišką negebėjimą atsakingai, sąžiningai ir racionaliai valdyti COVID-19 pandemiją. Pastarasis Seimo sprendimas (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos) atskleidžia šios koalicijos intelektualinį bejėgiškumą ir moralinį cinizmą, kartu patvirtindamas akivaizdžią gilėjančią sisteminę valstybės krizę.
Atkreipiame dėmesį, jog gelminė šios krizės priežastis ta, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje nesusiformavo politinė klasė ir atsakinga valdžia, kuri tarnautų visuomenės bendrajam gėriui, saugotų ir stiprintų pačią valstybę. Ekonominės, socialinės ir politinės santvarkos pamatinės ydos ardė Lietuvos valstybės pamatus kelis dešimtmečius, bet destruktyviausiai jos ėmė reikštis dabartinės valdančiosios koalicijos veikloje. Tai ypač akivaizdžiai atspindi nesėkmingi Vyriausybės mėginimai suvaldyti COVID-19 pandemiją. Neracionalūs viešojo, ūkinio ir asmeninio piliečių gyvenimo suvaržymai, neapmąstyti ir chaotiški sprendimai, kai naudojamos akivaizdžiai neveiksmingos pandemijos valdymo priemonės, yra sąlygojami dviejų pagrindinių priežasčių:
1. mėginimas priversti žmones aklai ir besąlygiškai paklusti visiems valdžios sprendimams, vertinant juos, kaip tamsius neišprususius valdinius – žvelgdama į savo piliečius kaip į aklai paklūstančius valdinius ir užsimojusi iš pagrindų pertvarkyti Lietuvos visuomenę bei jos gyvenimo sanklodą, šiurkščiai primesdama absoliučiai daugumai žmonių svetimas, jų sąžinę ir giliausius įsitikinimus prievartaujančias ideologines nuostatas šeimos ir santuokos sampratos klausimais, neatsakingai ir nusikalstamai, nepaisydama šalies gyventojų interesų iš karto nestabdžiusi nelegalių imigrantų antplūdžio ir šitaip atvėrusi kelią masinei šalies kolonizacijai svetimšaliais, valdančioji koalicija šį požiūrį nuosekliai taiko ir valdydama pandemiją, tad užuot pradėjusi lygiateisį ir visavertį dialogą su visuomene, ji pirmiausiai taiko prievartinio valdymo strategiją bei iš jos kylančias dažnai nepagrįstų ir neveiksmingų suvaržymų priemones;
2. pandemijai valdyti taikomos priemonės turi valstybėje sukerojusios gelminės segregacijos požymius – tai milžiniškos ekonominės ir socialinės atskirties, nominaliai lygiateisių šalies piliečių pasidalijimo į pirmarūšių privilegijuotų ir antrarūšių bei iš esmės beteisių gyventojų grupes tiesioginis padarinys, kai iš tikrųjų besivadovaujanti visuomenės bei valstybės bendrojo gėrio sampratą neigiančia neoliberalia tariamai laisvos rinkos ideologija, valdžia visas, tarp jų COVID pandemijos keliamas, problemas sprendžia dominuojančių grupių naudai visada tai darydama silpnesniųjų grupių sąskaita.
Pažymime, kad ir minėtas Seimo sprendimas įpareigoti darbuotojus ir studentus testuotis savo, o ne darbdavių ar valstybės lėšomis, ne tik atspindi neoliberalizmo ideologinėmis dogmomis aklai besivadovaujančios valdančiosios daugumos ir jos sudarytos Vyriausybės principinę nuostatą visas valstybės problemas spręsti neturtingiausių ir finansiškai pažeidžiamiausių visuomenės grupių sąskaita. Šis sprendimas rodo valdžios mėginimą ir toliau tęsti nesąžiningą politiką kovos su COVID pandemija srityje. Antai, viešai yra deklaruojama, kad skiepijamasis nėra privalomas. Tačiau de facto sukuriamos jokios alternatyvos tokiam skiepijimui nepaliekančios sąlygos – minėtu Seimo sprendimu piliečiams užkraunama ekonominė ir socialinė našta veikia būtent kaip tiesioginis spaudimas skiepytis, sąmoningai vengiant privalomą skiepijimąsi įtvirtinančio reguliavimo.
Mūsų nuomone, valdančioji dauguma privalo sąžiningai pasirinkti vieną iš trijų kovos su pandemija strategijų ir atvirai apie savo pasirinkimą informuoti šalies piliečius:
• arba įvesti privalomą reikalavimą skiepytis konkrečiai įvardytų profesinių grupių atstovams, numatant tiksliai apibrėžtas sankcijas už to reikalavimo nevykdymą ir atvirai paskelbti, kad Lietuva atsisako vykdyti jos atstovų palaikytą 2021 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2361 (2021) „Vakcinos nuo COVID-19. Etiniai, teisiniai ir praktiniai aspektai“, kuriai pritarusios šalys įsipareigojo „užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog skiepijamasis nėra privalomas, ir kad niekas dėl politinio, socialinio ar kitokio spaudimo nebus verčiamas skiepytis, jeigu to nenori“ (7.3.1. punktas), taip pat „užtikrinti, kad niekas nebus diskriminuojamas, jeigu nebus pasiskiepijęs dėl galimos rizikos savo sveikatai arba dėl to, kad nenori būti paskiepytas“ (7.3.2 punktas);
• arba tęsti ligšiolinę, 2021 m. sausio 27 d. priimtai Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijai irgi prieštaraujančią kovos su COVID-19 pandemija politiką, grindžiamą neracionalius suvaržymus ir akivaizdžiai neefektyvius sprendimus sąlygojančios kovos su ja strategija, kurios esminis elementas ir svarbiausias tikslas yra siekis paskiepyti kuo daugiau piliečių taikant ,,meduolio ir lazdos“ metodą ir siūlant jiems negarbingas ir žeminančias finansines paskatas arba taikant įvairias paslėptas prievartos formas;
• arba realiai ir sąžiningai įgyvendinti neprievartinio skiepijimo strategiją suteikiant piliečiams galimybę vietoje skiepijimosi pasirinkti reguliarų testavimą dėl Covid-19 viruso bei kitas veiksmingas apsaugos formas ir neapkraunant šių priemonių įgyvendinimo našta finansiškai pažeidžiamiausių visuomenės grupių;
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes Nacionalinis susivienijimas ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą:
1. Imtis moralinės ir politinės lyderystės kovoje su COVID-19 pandemija.
2. Siekiant apsaugoti plačias piliečių grupes nuo nepakeliamos finansinės arba socialinės naštos ir jaučiant pareigą padėti valdantiesiems kuo anksčiau pripažinti padarytas klaidas ir pradėti ieškoti efektyvaus COVID-19 valdymo kelio, vetuoti 2021 m. spalio 19 d. priimtą įstatymą XIVP-912(2) pasiūlant Vyriausybei ir Seimui nekeisti esamos testų finansavimo tvarkos paliekant galimybę ją peržiūrėti kai bus suformuluota nauja kovos su pandemija strategija ir surasti optimaliausi jos valdymo būdai bei priemonės.
3. Imtis iniciatyvos sutelkti geriausių COVID-19 valdymo priemonių paieškoms visiems požiūriams šiais klausimais atstovaujančius sveikatos apsaugos srities profesionalus, pilietinių sambūrių ir politinių jėgų atstovus, kurie būtų pasiruošę ir gebėtų parengti veiksmingą kovos su pandemija strategiją ir ligos valdymo priemones, turinčias laiduoti visuomenės ir šalies piliečių sveikatos interesų ir kiek įmanoma mažesnių, pamatinių pilietinių laisvių bei teisių nesiaurinančių visuomenės viešojo gyvenimo ir veiklos ribojimų be suvaržymų optimalią dermę.
4. Pradėti realiai įgyvendinti idėją burti piliečių Nacionalinę Asamblėją kaip viešųjų diskusijų gyvybiškai svarbiais tautos ir valstybės klausimais visuomeninį organą, kurio uždavinys būtų ieškoti kelių ir būdų įveikti visapusišką ir vis gilėjančią nomenklatūrinės-oligarchinės santvarkos sukeltą egzistencinę Lietuvos valstybės krizę, kurios viena akivaizdžiausių apraiškų yra ir šaliai vadovaujančių politikų bei dabartinės Vyriausybės negebėjimas valdyti COVID-19 pandemijos.
Nacionalinio susivienijimo valdyba