Nacionalinio susivienijimo suvažiavimo dalyvių kreipimasis dėl persekiojimo už politines pažiūras

2024 vasario 14d.

Mes, 2024 m. vasario 10 d. Vilniuje susirinkę Nacionalinio susivienijimo suvažiavimo dalyviai, pažymime, kad esminė demokratinės visuomenės vystymosi sąlyga yra asmens konstitucinė įsitikinimų, pažiūrų ir žodžio laisvė. Šios laisvės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kuris skelbia, kad <žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti>, taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris skelbia, kad <įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo <…> tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu>.

Atkreipiame dėmesį, kad minėtos pamatinės asmens laisvės šiuo metu mūsų šalyje yra radikaliai apribotos, o piliečiai yra sistemingai šalinami iš darbų už jų netinkamas pažiūras ir įsitikinimus arba dalyvavimą politinėje veikloje.

Pažymime, kad šių laisvių ribojimas prasidėjo šalies politinei nomenklatūrai pradėjus naikinti 1991 metais atkovotą Nepriklausomybę ir Lietuvos valstybės suverenitetą – mažėjant valstybės savarankiškumui, šalyje proporcingai ėmė daugėti kitaminčių persekiojimo faktų. Ypač tai agresyviai pasireiškia pastaruoju metu. Tai geriausiai iliustruoja mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas Nacionalinis transliuotojas, kuris nubaudė LRT programų vedėją V. Savukyną už tai, kad šis savo feisbuko paskyroje išdrįso kritikuoti Teisingumo ministrę E. Dobrovolską, nors laisvai kritikuoti, užgaulioti ir kone tyčiotis iš kai kurių Nacionaliniam transliuotojui nepriimtinų viešųjų asmenų, skatinti neapykantą kitaminčiams tiesioginėse LRT laidose, yra nedraudžiama kitiems Nacionalinio transliuotojo darbuotojams (pvz., R. Miliūtei arba I. Makaraitytei).

Analogiškas šiurkštus asmens persekiojimo dėl įsitikinimų atvejis iškilo viešumon ir tapo žinomas visuomenei, kai už netinkamas pažiūras Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete iš darbo buvo atleista docentė, humanitarinių mokslų daktarė Jolanta Mažylė vien dėl to, kad dalyvavo televizijos laidoje „Sengirė“, kurią transliavo Nacionalinio transliuotojo vadovei nepriimtinas „Youtube“ OpTV kanalas.

Aukščiausiems šalies vadovams toleruojant tokio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimus, jų ėmė neproporcingai daugėti. Neatsitiktinai buvęs šalies Konstitucinio Teismo pirmininkas, dabartinis Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas žiniasklaidoje nebaudžiamai ėmė švaistytis viešais kaltinimais visuomeninėms organizacijoms, piliečiams ir netgi teisėjams, užsipuldamas Lietuvos teismus ir viešai iškoneveikdamas Vilniaus m. apylinkės teismo teisėją Rimą Bražinskienę, atmetusią tos pačios lyties asmenų skundą dėl prašymo įregistruoti civilinę partnerystę.

Svarbiausia tai, kad šalies vadovams nesikišant ir nestabdant kitaminčių persekiojimo, šis persekiojimas iš valstybės mokslo ir švietimo įstaigų šiandien ėmė keltis į šalies teisėtvarkos institucijas. Pastaruoju metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Šarūnas Šimonis ėmė persekioti vieną iš partijos Nacionalinis susivienijimas narių, neva už šio nario (narės) žiniasklaidoje išreikštą panieką kitataučiams. Kelis kartus panaikinęs Policijos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą vienai iš partijos narių, nes tam nėra teisinio pagrindo, prokuroras pastebėjo, kad politinė partija Nacionalinis susivienijimas atstovauja dešiniosioms, konservatyviosioms, prokrikščioniškoms pažiūroms, pasisako prieš Europos Sąjungos integracijos gilinimą, „Globalios Lietuvos“ strategiją, o šios partijos politinė ideologija yra konservatizmas, nacionalizmas.

Nesigilinant į šio asmens nepakankamą politinį išprusimą ir nesupratimą, kas yra nacionalizmas arba, kas yra suverenių valstybių Europos Sąjunga, neatsitiktinė prokuroro minėta pastaba viename iš jo nutarimų akivaizdžiai atskleidžia tam tikros dalies valdžioje esančių politikų puoselėjamą lūkestį, kad legaliai ir teisėtai veikianti politinė partija Nacionalinis susivienijimas būtų įvardinama Lietuvoje nepageidautina, o jos nariai būtų persekiojami formaliu pagrindu – dėl tariamo rusakalbių niekinimo ar žeminimo už tai, kad šie nesimoko valstybinės lietuvių kalbos.

Paradoksalu, tačiau šiam prokurorui nerūpi, kad Valstybės saugumo departamentas įspėja, jog dešimtys tūkstančių imigrantų iš Rusijos ir Baltarusijos tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikimui. Jam nekyla susirūpinimas, kad Lietuvos visuomenė yra nuolatinės karo baimės būklėje, tačiau jis yra labai susirūpinęs, kad niekas iš Lietuvos piliečių neįžeistų čia gyvenančių atvykėlių rusakalbių arba tų, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, bet neketina mokytis valstybinės lietuvių kalbos, vadindami ją „šunų kalba“.

Nesiimame spręsti, kieno interesams atstovauja minėtas asmuo, tačiau primename, kad sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, į Sibiro lagerius šalies gyventojus masiškai trėmė ne tik rusų okupantai, bet ir vietiniai lietuvių kolaborantai, kurie dėl karjeros ar sotesnio kąsnio, darbuodamiesi represinėse struktūrose tardytojais ir prokurorais, tūkstančius savo brolių ir seserų pasiuntė į mirties lagerius. Gamtoje nulemta, kad analogiškos sąmonės žmonių gimsta ir auga visose kartose. Panašūs žmonės nesirūpina savo valstybės interesų gynimu, nedrįsta bausti vandalų ir Lietuvos laisvės didvyrių paminklų išniekintojų (Lietuvos partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui Merkinėje), ar asmenų, kurie tyčiojasi iš Lietuvos valstybės simbolių ar atminimo ženklų (prie paminklo gyventojų žudynėms atminti Kaniūkuose), tačiau istorinėms aplinkybėms vėl pasikartojus, pasiųstų savo artimuosius į Aušvico stovyklas arba Rusijos mirties Gulagą. Todėl visuomenei labai svarbu šiuos žmones laiku atpažinti, neleisti jiems dalyvauti ar kitaip daryti įtaką valstybės valdymui, kartu neleisti, kad Lietuvos valstybės žlugdymu suinteresuotos politinės jėgos sunaikintų sunkiai pasiektus visuomenės demokratinius iškovojimus, neleisti joms atgaivinti žmonių persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus okupacinio laikotarpio tradicijas.

Suvažiavimo dalyviai pareiškia, kad visais įmanomais teisėtais būdais sieks, jog iš valstybės valdžios ir teisėtvarkos institucijų būtų atleisti asmenys, inicijuojantys kitaminčių persekiojimus.

Suvažiavimo dalyviai ragina Lietuvos Respublikos Generalinę prokurorę:

Nedelsiant užkardyti visuose Prokuratūros padaliniuose baudžiamųjų bylų kurpimą dėl pažiūrų ir įsitikinimų.

Įpareigoti kompetentingą prokurorą ginti viešąjį interesą, inicijuojant ikiteisminį tyrimą ir iškeliant baudžiamąsias bylas kaltiems asmenims, išniekinusiems Lietuvos valstybės ženklus prie paminklo gyventojų žudynėms atminti Kaniūkuose bei išniekinusiems paminklą Lietuvos partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui Merkinėje.

Nutraukti politinės partijos Nacionalinis susivienijimas ir bet kurių kitų Lietuvoje legaliai veikiančių politinių partijų dalyvių persekiojimą dėl politinių pažiūrų ir įsitikinimų.

Raginame Lietuvos Respublikos Prezidentą:

Pasinaudoti įstatymo suteiktomis galiomis piliečių konstitucinėms žodžio, pažiūrų ir įsitikinimų laisvėms apginti. Pažymime, kad susitaikymas su minėtais piliečių konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais rodytų Prezidento institucijos neįgalumą ir diskredituotų Lietuvą kaip teisinę valstybę.

Pabrėžiame, kad mums nepriimtinos iš sovietinio lagerio paveldėtos valdžios taikomos normos. Esame pasiryžę kovoti visomis įstatymų leistomis priemonėmis su persekiotojais.

5 5 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top