Ukmergės rajono savivaldybės tarybai
Ukmergės rajono merui
DĖL MĖGINIMŲ PAŠALINTI PARTIZANO JUOZO KRIKŠTAPONIO PAMINKLĄ UKMERGĖJE
PARTIJOS NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS
KREIPIMASIS
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky nenuilstamai toliau kovoja su Lietuvos laisvės kovų didvyriais bei jų atminimu, mėgindama visais įmanomais būdais supriešinti lietuvius su Lietuvos žydų bendruomene. Kiek anksčiau ji yra pasmerkusi Laisvės kovų didvyrio Jono Noreikos–Generolo Vėtros veiksmus prieš žydų bendruomenę ir pareikalavusi panaikinti Kazio Škirpos vardo alėjos sostinės centre pavadinimą.
2020 metais Seimui paskelbus 2021-uosius partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais F. Kukliansky ir Amerikos žydų komiteto atstovas rabinas Endriu Beikeris (Andrew Baker) priekaištavo šalies vadovams, esą negali būti pagerbtas žmogus, priklausęs Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), nes, anot F. Kukliansky, kai kurie LAF nariai buvo susiję su Lietuvos žydų persekiojimu bei žudymu.
Dabar F. Kukliansky jau ragina Ukmergės miesto valdžią pašalinti partizanų apygardos „Vytis“ vadui Juozui Krikštaponiui pastatytą paminklą Ukmergėje. Priežastis ta pati – neva J. Krikštaponis prisidėjęs prie tūkstančių žydų nužudymo, nors jokių įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti nepateikta. Remiamasi abejotina Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro (LGGTRC) pažyma apie šio partizano biografiją ir veiklą, kurioje painiojamos netgi dvi – Krikštaponio ir Krištaponio – pavardės.
Lietuvos visuomenei nėra žinoma, kiek ir kokių reikalavimų Lietuvos žydų bendruomenės vardu F. Kukliansky dar mėgins kelti Lietuvos valstybei. Pažymėtina, kad 2020 metais jai keliant klausimą dėl J. Lukšos-Daumanto metų paskelbimo, dalis žydų bendruomenės narių (Vilniaus žydų bendruomenės nariai Chona Leibovičius, Vitalijaus Karakorskis, Dovydas Bluvšteinas bei Leo Levas Milneris) pasipriešino F. Kukliansky reikalavimams. Išreikšdami pasipiktinimą dėl F. Kukliansky ir A. Beikerio veiksmų, jie kreipėsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę bei tuometinį Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių teigdami, kad šie asmenys skaldo Lietuvos visuomenę. Dalies žydų bendruomenės teigimu, F. Kukliansky ir A. Bakerio pastangos juodinti nacionalinių valstybių laisvės kovų didvyrius yra Vakarų Europos šalyse, o ypač JAV, marksistine ideologija besivadovaujančių radikalių kairiųjų jėgų vykdomo karo prieš žmonijos istorinę atmintį dalis. Šios pastangos skirtos palaikyti pasaulio istorijos totalinio perrašinėjimo ir falsifikavimo kampaniją, peraugusią į masinio istorinių paminklų griovimo ir naikinimo vajų (šios jėgos siaubė sinagogas, niekino memorialus Antrojo pasaulinio karo dalyviams, Holokausto aukoms ir Pasaulio teisuoliams ir kt.). Iš to kyla raginimai istorinių asmenybių veikloje ieškoti, ignoruojant konkretų istorinį, kultūrinį ir politinį tos veiklos kontekstą, sprendimų ir veiksmų, leidžiančių tokius asmenis tendencingai kompromituoti bei menkinti. Ištraukti iš konteksto ir vertinami pagal nuo jo atsietus abstrakčius arba šiandieninius moralės standartus, sudėtingiausiomis aplinkybėmis daryti tokių asmenų apsisprendimai ir atlikti veiksmai tampa pagrindu vaizduoti iškilius istorijos veikėjus kaip amoralius žmones ir neigti jų atliktus pozityvius darbus. Šitaip tokių asmenų nuopelnus įamžinantys pagarbos ženklai yra nuosekliai ir metodiškai šalinami iš viešųjų erdvių, siekiant jų vardus visiškai ištrinti iš tautų kultūrinės ir istorinės atminties. F. Kukliansky veiksmai ir Juozo Lukšo-Daumanto atžvilgiu turi būti vertinami kaip mėginimas perrašyti istoriją – nepateikus jokių įrodymų, minėti asmenys netiesiogiai kaltino legendinį partizanų vadą dalyvavus Holokauste. Analogiškai F. Kukliansky elgiasi ir partizano J. Krikštaponio atžvilgiu.
Nacionalinis suvienijimas pabrėžia, kad SSRS okupacijos jungą nusimetusi Lietuvos valstybė pastatė Ukmergėje paminklą Juozui Krikštaponiui kaip laisvės gynėjui. 1997 m. pripažino jam garbingą kario-savanorio vardą. 2002 m. Prezidentas V. Adamkus suteikė po mirties pulkininko laipsnį. Šios Krikštaponio veiklos niekas negali paneigti ar ją atšaukti, nes Tėvynės gynimas yra pilietinė pareiga ir bendražmogiška vertybė.
Jeigu Lietuva paklustų F. Kukliansky diktatui ir nukeltų minėtą paminklą, tuo ji pripažintų, kad nėra suvereni valstybė. Negali būti laikoma suverenia valstybė, kuri bet kam pareikalavus lengvai atsisako savo svarbių vertybių ar net išduoda savo didvyrius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę. Nuolankiai paklusdama dar vienam nepagrįstam reikalavimui Lietuva demoralizuotų jaunimą, sukeldama abejones dėl prasmės aukoti gyvybę už Tėvynės laisvę, nes visiems taptų žinoma, kad galima bet kada laisvės gynėjų išsižadėti ir juos išduoti. O tai yra daug pavojingiau už pačią šalies okupaciją, nes toks elgesys pakerta piliečių ryžtą ginti valstybę ir valią priešintis galimai okupacijai.
Atkreipiame dėmesį, kad dėl Juozui Krikštaponiui metamų kaltinimų Generalinė prokuratūra 2015 m. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Visos LGGRC ar Istorijos instituto parengtos pažymos šiuo atveju tėra medžiaga, juridiškai neįpareigojanti jokiam praktiniam veiksmui. Teisinėje valstybėje teisingumas vykdomas ne pažymomis, o teismų sprendimais. Todėl F. Kukliansky reikalavimas pašalinti paminklą neturi jokio teisinio pagrindo. Kol nėra J. Krikštaponio atžvilgiu įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tol teisinėje valstybėje nėra oficialaus minėto asmens kaltės pripažinimo, o viešas jo vadinimas „žudiku“ savaime yra neteisėtas. Pabrėžiame, jog tie, kurie mano, kad J. Krikštaponis yra atlikęs jam inkriminuojamą veiką, kuri gali turėti reikšmės ir jo paminklo likimui, privalo kreiptis ne į Ukmergės savivaldybę, ne į jos merą, o į Lietuvos Respublikos teismą, nes ginčai, kur viena šalis kaltina kitą nusikaltimu, teisinėje valstybėje sprendžiami išimtinai teisme.
Nacionalinis susivienijimas ne kartą yra pabrėžęs, kad Holokausto nusikaltimams, kaip ir visiems nusikaltimams prieš žmoniškumą, nėra ir negali būti jokios senaties. Tikri nusikaltėliai, kompetentingam teismui įrodžius jų kaltę, privalo būti įvardyti ir principingai pasmerkti. Tačiau tuo pat metu yra priverstas pažymėti, kad F. Kukliansky keliami reikalavimai pašalinti paminklą partizanui J. Krikštaponiui teismui neįrodžius jo kaltės negali būti vertinami kitaip, kaip dar vienas mėginimas tęsti Rusijos vykdomą ir karo Ukrainoje išvakarėse ypač sustiprėjusią informacinę-propagandinę kampaniją prieš Lietuvos valstybę. Vykdomos kampanijos tikslas buvo ir tebėra skleisti ir įtvirtinti Kremliaus pokariu suformuotą, o dabar V. Putino geopolitiniams planams bei jo vykdomai agresijai pateisinti itin naudingą istorinę tiesą klastojantį ir iškraipantį naratyvą apie Antrąjį pasaulinį karą ir lietuvių pasipriešinimą nacionalsocialistinės Vokietijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams.
Ši kampanija yra itin pavojinga todėl, kad tampa įrankiu ir istorinėms sąskaitoms suvesti. Atkreiptinas dėmesys, kad uoliausi Rusijos interesus atitinkančio naratyvo skleidėjai Lietuvoje yra buvę aktyvūs jo propaguotojai okupacijos laikotarpiu. Tvirčiausiai jo įtvirtinimą remia įtakingi šalies politikai, kurių šeimų nariai karo išvakarėse kaip sovietiniai aktyvistai dalyvavo represijose prieš okupuotos Lietuvos piliečius ir, vengdami pelnyto atpildo, turėjo galvotrūkčiais sprukti į SSRS, taip pat sovietinių ,,išvaduotojų“ ir Sąjūdį pasiruošusių sunaikinti KGB darbuotojų palikuonys. Dvasinis ir intelektualinis tokių politikų prisirišimas prie visu okupacijos laikotarpiu mėginto primesti Kremliaus požiūrio ir jų dedamos pastangos vėl įtvirtinti šį požiūrį viešojoje erdvėje, istorijos tyrinėjimo bei mokymo programose ir galiausiai paversti jį vyraujančiu Lietuvoje pasakojimu apie Antrąjį pasaulinį karą suteikia pagrindą nerimauti, kokia būtų šio istorinio naratyvo gynėjų pozicija Rusijos agresijos prieš Lietuvą atveju.
F. Kukliansky yra aktyvi šios antilietuviškos ir antivalstybinės pozijos reiškėja. Reikalaujame tiesioginio Rusijos keliamo pavojaus akivaizdoje nutraukti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus ardančią šmeižikišką provokacinę veiklą.
Nacionalinio susivienijimo valdyba