1 ir 3 klausimai. Pakomentuokite, kaip vertinate naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą? Tapęs prezidentu, ko reikalautumėte iš tokio įstatymo rengėjų. Kodėl naujai siūlomais įstatymų projektais nukreipiamos represijos į tėvus, o valstybė nekuria šeimai palankios socialinės infrastruktūros, neskatina gimstamumo, nestato darželių, nėra lankstaus darbo grafiko auginantiems vaikus ir t.t.? Kokius pokyčius inicijuotumėte?
Jūsų susirūpinimas dėl šių projektų ir keliami klausimai yra pagrįsti. Šiuo atveju didžiausia bėda yra tai, kad įstatymo pataisos „stumiamos” be viešųjų klausymų, kurių metu visuomenės atstovai iškeltų visus nerimą keliančius klausimus, o rengėjai privalėtų pateikti argumentuotus atsakymus. Kol kas rengėjų pozicijos yra labai silpnos, į visuomenės iškeltus klausimus jie nėra atsakę. Jeigu būčiau išrinktas Lietuvos prezidentu, reikalaučiau, kad visuomenei būtų pateikti atsakymai, o problemos aptartos su Tėvų forumu ir kitomis suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Nors ir pavėluotai, Seime turi būti sudarytos galimybės visuomenei įsitraukti į Jūsų minimų projektų svarstymą, ypač atsižvelgiant į poziciją tėvų, kurie jaučia atsakomybę už savo vaikų ugdymą. Jokios valstybės struktūros negali ignoruoti tėvų nuomonės, kai priimami sprendimai dėl jų vaikų.
Paramos šeimai sistema Lietuvoje yra labai apleista ir silpnai veikianti, todėl vienas iš mano veiklos prioritetų bus šios sistemos kūrimas, ypač atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamas šeimas. Sieksiu, kad Lietuvos mokesčių politika taptų socialiai teisinga, kad dirbanti ir vaikus auginanti šeima neskurstų ir pati galėtų tinkamai pasirūpinti jų poreikiais.
2. Kam reikalingas Baudžiamojo Kodekso papildymas 2471 straipsniu, pagal kurį su nepilnamečiais susijusios bylos teismo sprendimu bus įslaptinamos? Juk vaiko tapatybės negalima atskleisti ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, o menkas visuomenės pasitikėjimas teismais dėl įvedamos cenzūros gali sumenkti dar labiau.
Pritariu Jūsų pozicijai, kad nusikaltimų įslaptinimas nėra tas kelias, kuriuo turėtų eiti demokratinė valstybė.
3. Kas jums žinoma apie faktą, kad kai kuriose Vakarų valstybėse socialinės tarnybos konfiskuoja lietuvių vaikus, Lietuvos piliečius? Tapęs prezidentu, kokių imtumėtės priemonių?
Taip, tokių faktų yra. Laikausi pozicijos, kad Lietuvos vaikų teisių tarnybos turi rūpintis lietuvių vaikais, kur jie bebūtų pasaulyje, o jei reikia, tokius klausimus turime spręsti tarpvalstybinėmis sutartimis. Būdamas prezidentu, raginsiu atsakingas tarnybas veiksmingai reaguoti į tokias problemas ir teikti reikalingą informaciją. Jei reikės, inicijuosiu tarpvalstybines sutartis.
4. Ar galėtumėte atsakyti, kodėl Lietuvos ambasados, Užsienio reikalų ministerija nesikiša į šį reiškinį, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja ginti savo piliečius užsienyje?
Priežastis, dėl kurių Lietuvos ambasados, Užsienio reikalų ministerija nepadeda spręsti tokių problemų, būtina išsiaiškinti. Rūpintis užsienyje iškylančiais klausimais, kurie susiję su lietuvių vaikų interesais, turi ne tik ambasados, bet ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.
5. Kodėl Lietuvos vaikai nelaimingiausi pasaulyje? Ką reikėtų daryti, kad ši baisi statistika pasikeistų?
Kaip rodo tyrimai, mūsų vaikai yra nelaimingi dėl komplekso priežasčių. Pirmiausia, jie patiria daugiausiai patyčių Europoje – 2013 m. balandį Jungtinių Tautų paskelbtame tyrime (http://www.unicef-irc.org/publications/pdf/rc11_eng.pdf ) Lietuva išskirta kaip vienintelė, kurioje daugiau nei 50 % vaikų teigė patyrę patyčias mokykloje. Mūsų šalyje yra įsigalėjusi silpnesniojo žeminimo ir patyčių kultūra, aprėpusi visas gyvenimo sritis, todėl santykių mokykloje nepakeisime, nepakeitę jų visoje visuomenėje. Turime keisti bendrą šalies kultūrą, kad rūpestis silpnesniu taptų stipresniojo pareiga.
Kitas mūsų vaikų nelaimingumo jausmo šaltinis – skurdas ir didelė socialinė diferenciacija. Lietuvoje vaikų skurdo lygis yra vienas didžiausių ES – daugiau nei 17 % vaikų iki 17 metų gyvena šeimose, kurių pajamos mažesnės nei 50 % šalies medianos, o pagal vaikų skurdo gylį Lietuva ES yra antra nuo galo po Ispanijos. Didelis nuošimtis vaikų, augančių skurstančioje šeimose, patiria socialinio neteisingumo jausmą. Lietuvos vaikų padėtį galime pakeisti tik iš esmės keisdami ekonominę ir socialinę politiką.
6. Kaip vertinate LR Švietimo įstatymo tikslus, kurie lyg ir suponuoja mintį, kad turėtume būti sėkminga ir laiminga tauta? Tapęs prezidentu kokius švietimo sistemos pokyčius inicijuotumėte?
Pritariu nuostatai, kad turime siekti tapti oria ir laiminga tauta, kad mūsų vaikai turi augti laimingi. Tam skirtos mano programos nuostatos, kurių esminė – kad mūsų vaikus turi auklėti patys gabiausi tautos žmonės. Visą mano programą rasite ČIA.