Kai Airijos užsienio reikalų ministras Michealas Martinas ketvirtadienį, gegužės 18 d., Airijos parlamente (Dáil Eireann) pasakytoje kalboje paskelbė apie esminį posūkį nuo tradicinės šalies neutralumo politikos, paaiškėjo, kad Airijos Respublika derėsis su NATO dėl naujos partnerystės sistemos.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Airija sulaukė kritikos, kad išlaiko dešimtmečius puoselėtą neprisijungimo poziciją, o NATO išreiškė susirūpinimą, kad aplink Airiją esanti giliavandenė infrastruktūra yra Kremliaus sabotažo pažeidžiama.
Airijos valstybė buvo sugėdinta tarptautinėje arenoje dėl savo neveiksmingos gynybos politikos – dokumentai atskleidė, kad Jungtinės Karalystės RAF atliko slaptą vaidmenį ginant Airijos dangų, nes Airijoje neturi gyvybingų oro pajėgų.
NATO pasibaisėjo perspektyva, kad Airijos karinis jūrų laivynas, šiuo metu neturintis nė vieno veikiančio laivo dėl personalo sytgiaus, gins gyvybiškai svarbius giliavandenius kabelius, kuriais palaikomas pasaulinis internetas, o Airijos gynybos pajėgos dėl vis didėjančios pragyvenimo išlaidų kenčia dėl personalo išlaikymo.
Kalbėdamas Airijos parlamente Martinas išdėstė savo įsitikinimą, kad Airijos neutralumas neišgelbės šalies nuo piktavalių veikėjų ir kad šaliai būtina stiprinti bendradarbiavimą su ES ir NATO.
Respublika jau seniai siekia prisijungti prie NATO aljanso, nors visuomenė tam nepritaria. Tuo tarpu Airija jau dalyvauja NATO kibernetinės gynybos iniciatyvose ir ES kovinėse grupėse.
Martinas sumenkino Airijos galimybes prisijungti prie ES kariuomenės, tačiau išreiškė įsitikinimą, kad reikia mesti iššūkį šalies “trigubo užrakto” protokolui, pagal kurį Jungtinės Tautos turi pasirašyti dėl bet kokio Airijos karinio personalo siuntimo į užsienį. NATO šalininkai teigia, kad būtinybė JT pritarti bet kokiam Airijos karių dislokavimui suteikia Rusijai nesąžiningą veto teisę dėl Airijos karinių reikalų.
Airijos viešoji nuomonė yra griežtai nusistačiusi prieš narystę NATO – dauguma piliečių nepritaria stojimui į aljansą.
Prieš NATO pasisako ir kairieji, ir dešinieji Airijos politikai, motyvuodami likusiu suverenumo jausmu ir nepatogumu, kad dėl praeityje Airijoje įvykdytų žiaurių nusikaltimų, nesutaria su britų kariuomene.
Didžiausia Respublikos opozicinė partija Sinn Féin sulaukė kritikos iš savo eilinių narių dėl neseniai priimto politinio sprendimo atsisakyti planų pasitraukti iš bet kokių ES ar NATO gynybos susitarimų, nes partija siekia patekti į vyriausybę per kitus visuotinius rinkimus.
ES ir NATO pareigūnai šią savaitę susitinka Airijos uostamiestyje Korke, kad nuspręstų dėl būsimos karinio jūrų laivyno politikos, o Airijos vyriausybė planuoja surengti nacionalinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kad palengvintų šalies dalyvavimą NATO.
Toli nuo mūšio linijų vykstantis karas Ukrainoje padarė didžiulį poveikį Airijai dėl Airijos vyriausybės pabėgėlių programos. Savaitgalį Dubline protestai prieš prieglobsčio prašytojus peraugo į smurtą, nes buvo sudeginta migrantų stovykla, o visoje šalyje kyla blokados, nes kaimo gyventojai imasi tiesioginių veiksmų prieš naujus prieglobsčio centrus.
Nuo karo pradžios Airija priėmė kiek mažiau nei 100 000 pabėgėlių. Airijos politikai priešinasi visuomenės nuomonei, mėgindami šalį įtraukti į Vakarų karinį aljansą pro užpakalines duris.
Šaltinis: europeanconservative.com