Bernardinai.lt
2015 m. gruodžio 8 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, tačiau dabartiniam Sveikatos apsaugos ministrui Jurui Poželai pateikus projektą iš esmės keičiančias pataisas, kilo sudėtingos diskusijos tarp gyvybę nuo jos užsimezgimo pradžios ginančių ir liberalaus įstatymo projekto šalininkų.
Galiausiai, š.m. birželio 28 dieną buvo priimta galutinė šio įstatymo redakcija (projektas Nr. XIP-2502(6) ES), draudžianti embrionų šaldymą ir, anot jo šalininkų bei įvairių sričių specialistų, numatanti adekvačią gyvybės iki gimimo ir vaiko interesų apsaugą. Už naują įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė taip pat 3. Įstatymas, pasirašius Prezidentei, įsigaliotų nuo 2017 metų.
Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimo bangai ir sklandant teiginiams, kad priimto įstatymo trūkumai skaudžiai palies didelę visuomenės dalį, liberalaus įstatymo projekto šalininkai prašo Prezidentės vetuoti Seime priimtą įstatymą. Pateikiame priimtos konservatyvesnės ir siūlytos liberalesnės įstatymų redakcijų pagrindinius skirtumus, kurie, tikimės, padės susigaudyti situacijoje.
1. Liberalaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo šalininkai teigia, kad priimtas įstatymas „pažeidžia pacientų ir nevaisingų Lietuvos porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą“ ir todėl siūlo įteisinti lytinių ląstelių (spermos) donorystę. Tvirtinama, kad tokiu būdu būtų sudaryta galimybė susilaukti vaikų porai, kai vienas iš jų nevaisingas ar jam (jai) buvo taikytas gydymas, dėl kurio lytinės ląstelės pažeistos arba nesigamina.
Tačiau tai iš esmės pažeistų vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, o šią teisę nustato Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis. Anot dabar priimto įstatymo šalininkų, donorystė iškreiptų prigimtinės šeimos sampratą bei pažeistų vaiko geriausių interesų augti biologinėje šeimoje principą.
Remiantis priimtu įstatymu, pagalbinis apvaisinimas bus leidžiamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Trečiųjų asmenų spermos donorystė nebus leidžiama. Tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva dėl anoniminės donorystės atsirastų kraujomaišos rizika, nes liberaliuose siūlymuose nebuvo ribojamas skaičius, kiek kartų galima naudoti vieno donoro spermą.
2. J. Poželos ir kitų Seimo narių teiktu įstatymu buvo siūloma apvaisinimą reglamentuojančiame apibrėžime atsisakyti nevaisingumo diagnozės, nepaliekant jokių kitų būtinų sąlygų apvaisinimui. Tai reikštų, kad jis būtų galimas pagal moters pageidavimą, net jeigu ji yra sveika, tačiau nenori turėti lytinių santykių su vyrais. Taip būtų atveriamas kelias dviejų moterų poros apvaisinimui.
Priimtas įstatymas ragina pagalbinį apvaisinimą taikyti tik tada, kai nevaisingumo neįmanoma išgydyti kitais būdais arba yra didelė tikimybė, kad tie būdai bus nesėkmingi. Trumpai tariant, pagalbinio apvaisinimo technologijos nebus taikomos, jei pora gali susilaukti vaikų natūraliu būdu.
3. Labiausiai nerimą keliantis ir diskusijas apie žmogaus orumą skatinantis liberalaus įstatymo šalininkų siūlymas – leisti Preimplantacinę diagnostiką, kuri leidžia sunaikinti ar išmesti genetiškai mažiau „vertingus“ embrionus pagal subjektyvius kriterijus (pvz., pagal polinkį sirgti ligomis: krūties vėžiu, tam tikrais kardiologiniais susirgimais ir kt.). Tačiau tai net ir liberaliausiose valstybėse kelia nuogąstavimų dėl eugenikos, t.y. žmonių rasės gryninimo, kuriant genetiškai idealius žmones.
Priimto įstatymo šalininkai teigia, kad Preimplantacinė genetinė diagnostika neturi nieko bendro su genetinių ligų gydimu – ji tik padeda nustatyti ir iš visuomenės eliminuoti būsimus ligonius. Siūlant įteisinti žmonių selekciją iki gimimo bus pasiųsta ypatingai negatyvi žinia tarp mūsų gyvenantiems neįgaliesiems leidžiant jiems suprasti, kad jų gyvenimas yra nieko vertas. Priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas neleis taikyti Preimplantacinės diagnostikos, nes žmogaus gyvybės skirstymas į „kokybišką“ ir „nekokybišką“ pagal atitinkamus genetinius požymius pažeistų žmogišką orumą ir de facto įtvirtintų eugeniką.
4. J. Požela su kitais Seimo nariais siūlė leisti naudoti mirusio asmens spermą apvaisinimui neribotą laiką po mirties. Tokiu atveju to paties asmens palikuonys galėtų atsirasti ir po dešimties ar daugiau metų nuo mirties momento.
Tačiau tokia situacija keistų egzistuojančius civilinius santykius ir būtų reikšminga, pvz., nustatant tėvystę, teisę į paveldėjimą. Todėl priimtas įstatymas draudžia imti ir (ar) pagalbiniam apvaisinimui naudoti mirusio asmens lytines ląsteles.
5. Liberalaus įstatymo šalininkų siūlymas atsisakyti moters amžiaus apribojimo sudarytų sąlygas apvaisinti vyresnio amžiaus, pvz., 65–70 metų moteris. Tačiau nėštumas tokiai moteriai gali būti pavojingas, o taip pat tikėtina didelė apvaisinimo nesėkmės tikimybė reikalautų daug kartų kartoti procedūras. Tai būtų ir taip riboto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto švaistymas.
Priimtas įstatymas leidžia dirbtinį apvaisinimą taikyti moterims iki 45 metų amžiaus. Anot Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docentės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinės ekspertės Agnės Širinskienės, „medicinos mokslui žinoma, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros vyresnei moteriai, esančiai menopauzėje, yra itin nesėkmingos, o toks vėlyvas nėštumas pavojingas tiek mamos, tiek ir vaiko, kurį ji nešioja, sveikatai ar net gyvybei“.
6. Liberaliajame įstatymo variante siūloma neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti vienos procedūros metu nepanaudotus embrionus užšaldyti bei saugoti lytinių ląstelių banke.
Priimtas įstatymas draudžia embrionų šaldymą, tačiau leidžia naujas medicinos technologijas, t.y., kiaušialąsčių šaldymą. Pagal priimtą įstatymą vienam apvaisinimo ciklui galima sukurti tiek embrionų, kiek jų bus iškart perkeliama į moters organizmą. Tuo tarpu likusios (embrionų kūrimui nepanaudotos) kiaušialąstės gali būti saugomos kitiems tos pačios moters apvaisinimams ateityje. Anot priimto įstatymo rėmėjų, tai leidžia išvengti papildomų stimuliacijų hormonais ir chirurginių intervencijų, bet nemažina procedūrų efektyvumo.
Anot A. Širinskienės, panašų pagalbinio apvaisinimo reguliavimą turinčios Maltos valstybės patirtis ir įvairių pasaulio klinikų moksliniai duomenys rodo, kad kiaušialąsčių šaldymas „ne tik padeda išvengti etinių problemų, embrionų naikinimo, bet, vertinant iš nėštumo ir gimdymo perspektyvos, yra netgi efektyvesnis nei embriono šaldymas“.
Priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas leidžia išvengti perteklinių manipuliacijų su žmogaus embrionais bei jų nepateisinamo naikinimo. Išlaikydamas aukštą embriono apsaugos lygį, jis taip pat užtikrina adekvačią pagalbą nevaisingoms poroms bei gina pradėto vaiko interesus. Kadangi pagalbinis apvaisinimas bus kompensuojamas iš PSDF biudžeto, keliamas pagrįstas klausimas, ar liberalaus įstatymo projektas be etinių dilemų valstybei netaptų ir per didele finansine našta.
Verta paminėti, kad pagalbinis apvaisinimas šiandien jau nėra vienintelis kelias nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, Lenkijoje įsikūręs Vaisingumo priežiūros centras „NaProTechnology“, kuriame taikomas unikalus gydymo metodas, padeda visiškai išgydyti nevaisingumo priežastis ir leidžia poroms pastoti natūraliu būdu.
Parengta bendradarbiaujant su Laisvos visuomenės institutu.