Antradienį Seimas, 73 parlamentarams balsavus už, 21 buvus prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ (projektas Nr. XIIIP-2979(2).

Alternatyvios rezoliucijos „Dėl nepritarimo Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai“ projektą parengė tos pačios TS-LKD frakcijos nariai A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas. Jie ne tik siūlė nebalsuoti už Ž. Pavilionio, J. Bernatonio, A. Širisnkienės, A. Kubiliaus ir E. Zingerio parengtą rezoliuciją, kuria iš esmės pritariama JT paktui dėl migracijos, skelbiančiam, jog migracija, nepriklausomai nuo priežasties ir tikslo, turi būti įgalinama, saugoma ir skatinama, bet ir ragino „Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Prezidentą nepritarti Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus politinio pritarimo“.

Už rezoliuciją pasisakę Seimo nariai guodė(si) ir ramino(si) – girdi, pasirašydama Lietuva parodytų gerą valią, bet niekam neįsipareigotų. Tačiau kaip tai dera su faktu, kad ši sutartis numato 23 tikslus, kurių dauguma įpareigoja šalis signatares sudaryti kuo patogesnes sąlygas tarptautinei migracijai, o migrantų pasirinktas šalis – užtikrinti tas pačias teises ir viešąsias paslaugas, kaip ir piliečiams? Kita vertus, niekas nebandė nė neigti, kad šia sutartimi įtvirtinami ir multikultūralizmo principai, pagal kuriuos priimančios šalys gauna prievolę vienodai gerbti savo ir migrantų kultūrines ir socialines normas, papročius, nepriklausomai nuo jų skirtumų ir nesuderinamumo su šalyje galiojančia tvarka, tačiau emigrantai jokių įsipareigojimų priimančios kultūros atžvilgiu neprisiima. Ir jokie į rezoliuciją įrašyti apsidraudimai, pavyzdžiui, kad „migrantai, naudodamiesi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, privalo laikytis priimančių šalių įstatymų, gerbti jų tradicijas ir papročius“, pasirašius sutartį, taps niekiniai.

Kviečiame susipažinti su abiem Seimo rezoliucijomis.

Projektas Nr. XIIIP-2979(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

2018 m. d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

– pripažindamas, kad migracija yra visuotinis reiškinys ir Lietuva bei tarptautinė bendruomenė nuolat susiduria su masinės, nevaldomos ir nelegalios migracijos iššūkiais;

– primindamas skaudžią Antrojo Pasaulinio karo ir pokario laikų patirtį, kai neviltyje atsidūrę pavergtų tautų žmonės tik Vakarų valstybių solidarumo dėka galėjo sukurti gyvenimą iš naujo svečiuose kraštuose;

– pabrėždamas, kad Jungtinių Tautų valstybių narių bendradarbiavimas yra pagrįstas nacionalinio suvereniteto principais;

– primindamas, kad Jungtinių Tautų visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos (toliau – Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos) patvirtina esminį principą, kad valstybės turi suverenią teisę apsispręsti dėl nacionalinės migracijos politikos ir teisinio šios srities reglamentavimo;

– pabrėždamas, kad Visuotiniame susitarime dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos numatoma būtinybė užtikrinti valstybių sienų, bendruomenių ir migrantų saugumą ir kad turi būti efektyviai kovojama su prekyba žmonėmis ir nelegaliu migrantų gabenimu;

– pažymėdamas, kad nė viena valstybė negali savarankiškai išspręsti migracijos iššūkių;

– suprasdamas būtinybę bendradarbiauti su kitomis valstybėmis sprendžiant migracijos srautų problemas ir kovoti su nereguliarios ir neteisėtos migracijos priežastimis ir būtinybę priverstinės migracijos problemas spręsti visų pirma ten, kur jos kyla;

– primindamas būtinybę reguliuoti migrantų srautus į Europos Sąjungos valstybes nares, efektyviai ir neatidėliojant įgyvendinti Europos Sąjungos išorinių jūros ir sausumos sienų kontrolę;

– pabrėždamas, kad migrantai naudodamiesi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, privalo laikytis priimančių šalių įstatymų, gerbti jų tradicijas ir papročius;

– patvirtindamas, kad pritarimas Visuotiniam susitarimui dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sudarys galimybę puoselėti visuotinę atsakomybę už migracijos procesus, aktyviai prisidės prie nelegalios migracijos užkardymo ir nepageidautinos migracijos srautų mažinimo;

– atkreipdamas dėmesį į tai, kad pastaruoju metu Jungtinių Tautų valstybėse narėse kyla daug diskusijų dėl Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos svarbos, poveikio atskirų šalių migracijos politikai, šalių suvereniteto šią politiką įgyvendinant, o taip pat migrantų teisinio statuso apibrėžimo ir jo interpretacijos;

– konstatuoja, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos yra globalus susitarimas dėl migracijos traktavimo nuostatų ir nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, nesukuria jokių teisinių pasekmių Lietuvos valstybei migracijos politikos srityje, taip pat nesukuria jokių naujų teisinių kategorijų ir nesiekia sukurti tarptautinės paprotinės teisės nuostatų;

– tvirtai laikosi nuomonės, kad valstybės pačios pasirenka, kaip prisidėti prie Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos nuostatų įgyvendinimo;

– kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę detaliai išanalizuoti diskusijos dėl susitarimo eigą bei rezultatus, o pritariant Visuotiniam susitarimui dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos, pateikti vienašalę, o formuojantis bendraminčių grupei – daugiašalę deklaraciją, atitinkančią šioje rezoliucijoje išdėstytas nuostatas;

– skatina Lietuvos Respublikos Vyriausybę plėtoti dialogą su visuomene ir Lietuvos Respublikos Seimu dėl tarptautiniu mastu vykstančių diskusijų aktualiais migracijos politikos klausimais.

Teikia Seimo nariai:

Žygimantas Pavilionis
Juozas Bernatonis
Agnė Širinskienė
Andrius Kubilius
Emanuelis Zingeris (pasirašė 2018-12-04)

2018 m. d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

– pripažindamas Lietuvai ir euroatlantinės bendruomenės valstybėms kylančius masinės, nevaldomos ir nelegalios migracijos iššūkius;

– primindamas, kad už migracijos kontrolę yra atsakingos pačios valstybės;

– pabrėždamas, kad tarptautinės migracijos politikos valdymo praktikos tikslas – atskirti legalius migrantus ir pabėgėlius nuo nelegalių;

– suprasdamas, kad sprendžiant masinės, nevaldomos ir nelegalios migracijos iššūkius būtina įgyvendinti visas Lietuvos Respublikos ir euroatlantinės bendruomenės iki šiol priimtas tarptautines sutartis;

– pabrėždamas būtinybę kartu su kitomis euroatlantinės bendruomenės valstybėmis spręsti migracijos srautų problemas ten, kur jos kyla;

– kartu pabrėždamas būtinybę neatidėliojant ir efektyviai įgyvendinti Europos Sąjungos išorinių jūros ir sausumos sienų kontrolę, siekiant sustabdyti nekontroliuojamus ekonominių migrantų srautus į Europos Sąjungą;

– atkreipdamas dėmesį į tai, kad Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartyje yra sutapatinamos migranto, pabėgėlio ir nelegalaus migranto sąvokos – joms suteikiamas vienodas teisinis statusas, taip paneigiant esminius šių sąvokų skirtumus;

– griežtai nepritardamas vienpusiškoms Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties nuostatoms, kad bet kokia migracija (net ir nelegali) yra žmogaus teisė, neišvengiamas, teigiamas ir remtinas reiškinys bei klestėjimo, inovacijų, tvarios plėtros šaltinis;

– konstatuodamas, kad įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartį vykdymas teks išskirtinai euroatlantinės bendruomenės valstybėms, o šios sutarties pasirašymas gali paskatinti dar didesnius imigrantų srautus į euroatlantinės civilizacijos erdvę ir sustiprinti migracijos krizę, paskatinti socialinę, kultūrinę ir politinę įtampą Vakarų valstybėse;

– pastebėdamas, kad Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartį pastaruoju metu atsisako pasirašyti vis daugiau Vakarų valstybių, tarp jų – nemažai Europos Sąjungos valstybių narių,

– reiškia susirūpinimą dėl viešumo ir teisinių bei politinių diskusijų apie rengiamos Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties nuostatas stokos;

– ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Prezidentą nepritarti Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus politinio pritarimo.

Teikia Seimo nariai:

Audronius Ažubalis
Stasys Šedbaras
Laurynas Kasčiūnas
Sergėjus Jovaiša
Paulius Saudargas
Irena Haase
Irena Degutienė
Rimantas Jonas Dagys
Žygimantas Pavilionis
Naglis Puteikis
Kazys Starkevičius
Arvydas Anušauskas
Jurgis Razma
Stasys Tumėnas
Arūnas Gumuliauskas
Arvydas Nekrošius
Aušrinė Norkienė
Asta Kubilienė
Algimantas Dumbrava
Valentinas Bukauskas
Povilas Urbšys
Jaroslav Narkevič