Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Prokuroras, o ne prokuratūra turi būti nepriklausomas ir niekas neturi teisės kištis į jo darbą. Šios sąvokos yra sąmoningai painiojamos kovoje dėl valdžios ir įtakos prokurorams.
Jeigu išėjęs į gatvę garsiai pasakysiu, kad mūsų prokurorai yra nepriklausomi ir niekas nesikiša į jų vykdomas funkcijas, manimi niekas nepatikės. Apsijuoksiu ir viskas. Šiuo metu padėtis yra tokia. Prokurorai ir jų vadovai yra nepriklausomi nuo Seimo ir Seimo narių. Jie bando visokiausiais būdais tą nepriklausomybę didinti ir išsaugoti ignoruodami Seimą kaip Tautos atstovų instituciją.
Jeigu išėjęs į gatvę garsiai pasakysiu, kad prokurorai yra priklausomi nuo Prezidentės ir jos patarėjų, tai niekas manęs neišjuoks, bet tyliai ir nuleidę galvą pritars. Šiuo metu yra tokia padėtis. Prokurorai, vykdydami savo funkcijas, yra priklausomi nuo savo tiesioginių vadovų, o šie nuo generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, o šie nuo Prezidentės patarėjų, o pastarieji nuo Prezidentės, o ji velnias žino nuo ko, gal nuo vidinio balso, o gal nuo „pono su liemene“. Neseniai spaudoje buvo pasirodžiusi informacija apie generalinio prokuroro prisipažinimą siaurame Akmenės elito ratelyje – „Darysiu viską, kad tik nepavesčiau vieno žmogaus”. Ne įstatymų griežtai laikysiuosi ir būsiu nešališkas bei objektyvus, bet „kad nepavesčiau vieno žmogaus“.
Pagal Konstituciją prokuroras yra nepriklausomas ir niekas neturi teisės kištis į jo veiklą. Tauta pasakė ir įtvirtino Konstitucijoje, kad „prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo“. Taip pat įtvirtino, kad „ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“.
Taigi, Tauta kalba apie prokurorą, kuris vadovauja, organizuoja ir palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tauta nekalba apie generalinį prokurorą ar prokuratūrą kaip instituciją. Visiškai sutinku, kad ši Konstitucijos nuostata tinka ir generaliniam prokurorui, tačiau tik tuo atveju, jeigu jisai vadovauja konkrečiam ikiteisminiam tyrimui ir ta apimtimi, kuri yra reikalinga jam priimant sprendimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu.
Pagal Konstituciją prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas nuo visko: valdžios, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, prezidentės patarėjų, žmonos, vaikų, draugų ir kolegų. Niekas neturi teisės jam nurodinėti, ką ir kaip jis turi daryti. Niekas neturi teisės kištis į jo kaip prokuroro veiklą. Štai čia yra visa esmė. Jis vadovaujasi tik įstatymais ir savo protu. Sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai.
Pagal Konstituciją prokuroras yra nepriklausomas tik vykdydamas savo funkcijas. Tai yra vadovauti, organizuoti ir palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau eilinis ar generalinis prokuroras, vykdydamas kitą veiklą, yra priklausomas ir į ją gali kištis kitos valdžios institucijos. Čia turiu omeny administravimą, vadovavimą prokuratūrai ar jos padaliniams, prokurorų profsąjungoms arba piešimo bei medžiotojų būreliams. Konstituciją nuo šios veiklos jų nesaugo ir neapsaugo, nes nėra jokio reikalo. Šioje veikloje jie tampa tokiais pačiais žmonėmis, kaip ir visi kiti, dirbantys valdžios institucijose ar kitur.
Štai toks yra Tautos išsakytas ir įtvirtintas reikalavimas, liečiantis prokurorus ir jų veiklą.
Daugiau skaityti ČIA.
