Beatričė Laurinavičienė | „Verslo žinios“
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ainė Ramonaitė praėjusį savaitgalį vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime skaitė pranešimą „Nepriklausomybės karta: postsovietinė ar postmoderni“, parengtą remiantis Nacionalinės rinkiminės studijos ir šiuo metu vykdomo tyrimo „Nematoma Lietuvos sovietmečio visuomenė“ duomenimis. Artėjant Valstybės dienai, ši tema pasirodė tinkama pokalbiui apie visuomenę, tačiau prieš susitinkant Vilniuje pašnekovė perspėjo – pranešimas buvęs perdėm pesimistinis, toks, kokių ji pati nemėgsta.
„Realybės negalim pačiupinėti iki galo, – sako prof. Ramonaitė, – bet vis tiek tyrimo rezultatai mus apstulbino. Pasirodė, kad vyraujantis oficialusis diskursas, jog sovietmetis buvo blogai, nė kiek nepersiduoda žmonėms, o visuomenėje vyrauja diskursas, kad sovietmetis buvo gerai.“ Aiškindamiesi, kaip vertinamas sovietmetis, tyrėjai sudarė vadinamąjį semantinį diferencialą: vienoje jo pusėje buvo parašytas žodis, kitoje – jo antonimas, pvz.: teisingumas – neteisingumas, idealizmas – cinizmas, prasmė – absurdas ir t. t.
„Žmonių buvo klausiama, su kuriuo žodžiu jiems labiau asocijuojasi sovietinė sistema, ir daug jų sovietmečiui apibūdinti rinkosi pozityvųjį žodį, išskyrus, žinoma, priešpriešą „kontrolė – laisvė“. Taigi vertinimas, kad sovietmetis buvo idealistiška, gera sistema, vyrauja“, – aiškina pašnekovė. Paprašyta patikslinti, kaip toks vertinimas matomas pagal amžiaus grupes, ji sako, kad pačių jauniausių žmonių apie tai nebuvo klausta, nes jie neturi tiesioginės gyvenimo sovietmečiu patirties. Tačiau jaunesnieji, paklausti apie sovietmetį bendresnio klausimo – ar sovietmečiu gyventi buvo geriau negu dabartinėje Lietuvoje, sako: „Nežinau, neturiu nuomonės.“
„Atrodo, kaip galima neturėti nuomonės tokiu klausimu: juk tėvai, mokykla apie tai kalba. Bet, matyt, tai, ką jie girdi viešojoje erdvėje ir artimoje aplinkoje – šeimoje, iš tėvų, tarpusavyje konfliktuoja ir jaunuoliai sako „nežinau“, nes nesupranta, kaip suderinti tuos skirtingus kalbėjimus. Be abejo, yra jaunų žmonių, kurie atsakė tikrai žinantys, kad sovietmetis buvo blogai. Tai tie, kurių tėvai buvo ne sovietinių pažiūrų“, – aiškina prof. Ramonaitė.
Jos įsitikinimu, sistemos ir ideologijos čia negalima painioti. „Taip, komunistine, marksistine ideologija niekas netikėjo, tai buvo propaganda, ir žmonės nelabai į ją kreipė dėmesio, bet sistema jie tikėjo, tikėjo, kad iš esmės ji gera. Kai ji žlugo, iš pradžių nebuvo galima prisipažinti, kad to gailiesi; bet vėliau prasiveržė, jog iš tiesų daug žmonių giliai viduje jos gailėjosi, tik nedrįso to aiškiai pasakyti“, – kalba profesorė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.