Neįtikėtinai detalus Europos demografinių poslinkių žemėlapis

Šiam žemėlapiu detalumu neprilygsta joks ankstesnis. Tai pirmasis žemėlapis, kuriame parodomi visų Europos savivaldybių duomenys.

Nuo trečiojo tūkstantmečio pradžios Europa išgyvena gana intensyvius demografinius pokyčius. Kokie jie intensyvūs ir sudėtingi, atskleidžia naujasis žemėlapis, kurį parengė Vokietijoje veikiantis Federacinis Statybos, Miesto ir Erdvių planavimo institutas (vok. BBSR, Bundesinstitut für Bau-, Stadt- und Raumforschung).

BBSR surinko 2001–2011 metų duomenis. Nors šie duomenys galėtų atrodyti kiek pasenę, iš tikrųjų tai yra naujausi duomenys apie Europos demografines tendencijas, nes 2011 metai yra vėliausi, apie kuriuos yra surinkti išsamūs duomenys visos Europos mastu. Kaip autoriai teigia, šiam žemėlapiu detalumu neprilygsta joks ankstesnis, nes tai pirmasis žemėlapis, kuriame parodomi visų Europos savivaldybių duomenys. Rezultatai yra įspūdingai išsamūs ir atskleidžia keletą netikėtumų.

Žemėlapyje tamsiai mėlyna spalva nurodomi rajonai, kuriuose gyventojų skaičius šiuo laikotarpiu mažėjo 2 ir daugiau proc. vidutiniškai per metus, žydra – vietos, kur jų sumažėjo tarp 1–2 proc. vidutiniškai per metus, o šviesiai mėlyna pažymėtos vietos, kur sumažėjo vidutiniškai iki 1 proc. per metus. Tamsiai raudona spalva byloja apie gyventojų skaičiaus padidėjimą šiuo laikotarpiu vidutiniškai daugiau kaip 2 proc. per metus, rožinė – apie 1–2 proc. augimą vidutiniškai per metus, šviesiai rožinė – apie augimą iki 1 proc. vidutiniškai per metus. Smėline spalva pažymėtos savivaldybės, kuriose akivaizdžių pokyčių neįvyko. Skirtingo dydžio „lopai“ žemėlapyje rodo savivaldybių dydį vienoje ar kitoje šalyje. Airijoje arba Čekijoje jos yra mažos, o Baltijos šalyse, Turkijoje ar Šiaurės Skandinavijoje – priešingai, labai didelės.

Atidus žemėlapio perskaitymas rodo keletą esminių tendencijų.

Rytų Europoje intensyvėja priemiesčių plėtra

Pažiūrėkite į rytinę žemėlapio dalį, ir pamatysite, jog daugelis miestų, įskaitant Prahą, Bukareštą ir Lenkijos miestus Poznanę ir Vroclavą, yra apjuosti dideliu raudonu apskritimu, kuris rodo ypač greitą vidutinį gyventojų augimą 2 proc. ar daugiau kasmet. Kaip pažymima tyrime, kurį atliko Krokuvos Jogailos universiteto Geografijos institutas, Rytų Europos miestai ėmė plėstis tik šiame tūkstantmetyje, nes tai buvo jų pirma tokia galimybė per daugelį dešimtmečių.

Komunistiniu laikotarpiu kapitalo ir privačių statybos įmonių stoka trukdė individualių namų statybos plėtrą; dėl smunkančios ekonomikos ir lėšų trūkumo tai tęsėsi ir ankstyvaisiais transformacijos į kapitalizmą metais. Kai šio amžiaus pradžioje ekonomikos nuosmukis baigėsi ir į regioną atėjo daugiau kapitalo, dauguma regiono didmiesčių ėmė sparčiai plėstis.

Tuštėjantys Rytai

kitų prieinamų duomenų mes jau žinome, jog Europoje vyksta migracija šiaurės vakarų kryptimi, bet BBSR sudarytas žemėlapis parodo proceso sudėtingumą ir atskleidžia įdomias mikrotendencijas. Tamsiai mėlyna spalva, padengianti žemėlapio rytinę dalį, rodo, kad liesi rytinių valstybių metai anaiptol nėra pasibaigę. Gyventojai ir toliau palieka Albaniją, Bulgariją ir Latviją daugiausia ieškodami darbo, tuo tarpu santykinai turtinga rytinė Vokietija yra ištuštėjusi beveik visur, išskyrus Berlyno regioną.

Šiaurės Vakarų regione gyventojų gausėja anaiptol netolygiai. Tuo metu, kai dideli Šiaurės Skandinavijos plotai praranda žmones, Arktikos pajūryje gyventojų vis dar gausėja. Ir nors Škotijos kalnuotoji dalis yra viena iš rečiausiai apgyvendintų teritorijų Europoje, Škotijos Šiaurės vakaruose matome žymų gyventojų gausėjimą – dėsningą Šiaurės jūros naftos pramonės susikoncentravimo Aberdyne rezultatą.

Kito Europos pakraščio žemėlapis rodo, kad Turkija išgyvena intensyvius demografinius pokyčius. Tuo metu, kai žmonės palieka kaimus ir keliasi į didmiesčius bei pajūrį, šalis tampa gyva mozaika, kurioje didelių nuosmukių ir pakilimų yra daugiau negu bet kurioje kitoje šalyje, pavaizduotoje šiame žemėlapyje.

Ispanija neatitinka bendros tendencijos

Ispanijos tendencijos atrodo kiek skiriasi nuo bendraeuropinių. Ispanijos Šiaurės vakarai, ypač Galicijos ir Leono provincijos, iš kurių ir anksčiau išvykdavo daugiausia migrantų, patyrė didžiausią gyventojų netektį.

Bet kiti anksčiau skurdę regionai, kaip Pietvakarių Mursija, augo, didelis gyventojų prieaugis buvo ir Viduržemio jūros pakrantėse. Viena iš šios tendencijos priežasčių yra tai, kad pakrantės kaip magnetas traukia į pensiją išėjusius Šiaurės vakarų Europos gyventojus, kurie atsikelia į šį regioną ieškodami saulės ir žemų kainų.

Iš anglų kalbos vertė Laisvūnas Šopauskas

Šaltinis: citylab.com

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Jurgis

gaila, kad nėra kas išsamiau pakomentuotų šias Senosios Europos pamatų poslinkius.
Nors dvasios tektoninių plokščių lūžių irgi niekas „nebemato”…

1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top