Nerijus Brazauskas. Apie Lietuvos aukštojo mokslo žemumas

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras | skrastas.lt

Šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je aukš­ta­sis moks­las yra ta­pęs ne(iš)spren­džia­ma pro­ble­ma, ku­rios mas­tas ir po­vei­kis vals­ty­bės pa­žan­gai ir vi­suo­me­nės rai­dai at­si­skleis tik atei­ty­je. 2020 me­tais, kai iš­seks Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų in­ves­ti­ci­jos, paaiš­kės, ką Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai su­bran­di­no per 30 at­kur­tos Nep­rik­lau­so­my­bės me­tų. Ta­da ieš­ko­si­me at­sa­ky­mų, ku­rie bus pa­vė­luo­ti, dėl to da­bar tu­ri­me tęs­ti vie­šas dis­ku­si­jas.

Nep­ri­min­siu įvai­riau­sių skai­čių, ty­ri­mų, ins­ti­tu­ci­jų, straips­nių, kny­gų, ata­skai­tų, ku­rios ana­li­zuo­ja ir cha­rak­te­ri­zuo­ja Lie­tu­vos aukš­tą­jį moks­lą, bet iš­dės­ty­siu, ma­no gal­va, es­mi­nes pro­ble­mas. Jas for­mu­luo­da­mas ir ar­gu­men­tuo­da­mas su­vo­kiu, kad Lie­tu­vo­je yra pui­kiau­sių moks­li­nin­kų, stu­den­tų, ino­va­ci­jų, stu­di­jų pro­gra­mų, moks­lo cent­rų, ty­ri­mų, at­ra­di­mų, bet jie su­da­ro tik ne­di­de­lę es­mi­nio vaiz­di­nio da­lį.

1. Kla­si­ki­nė, hum­bold­tiš­ko­ji, uni­ver­si­te­to idė­ja Lie­tu­vo­je yra de­val­vuo­ta, pa­vers­ta neo­li­be­ra­liz­mo įkai­te, rin­kos tar­nai­te. Ne­si­bai­gian­čios aukš­to­jo moks­lo re­for­mos išar­dė moks­lo ir stu­di­jų vie­no­vę, at­ne­šė stu­di­jų krep­še­lius, bet ne stu­di­jų ko­ky­bę. Kon­ve­je­ri­nis aukš­ta­sis moks­las do­va­no­jo Lie­tu­vai tūks­tan­čius ab­sol­ven­tų, tu­rin­čių dip­lo­mus, bet ne aukš­to­jo moks­lo kva­li­fi­ka­ci­jas.

Dė­me­sys bu­vo nu­kreip­tas į rin­kos ir va­dy­bos prin­ci­pų per­kė­li­mą į uni­ver­si­te­tą. Stu­di­jų tu­ri­nys ir pro­ce­sas, moks­li­nė ir pe­da­go­gi­nė dės­ty­to­jų veik­la, in­te­lek­tua­li­nė aist­ra ir moks­li­nė abe­jo­nė ta­po ša­lu­ti­niu da­ly­ku. Už­mirš­ta, kad be stip­raus moks­lo uni­ver­si­te­te ne­ga­li bū­ti aukš­čiau­sio ly­gio stu­di­jų.

Uni­ver­si­te­tai ag­re­sy­viai ko­vo­ja dėl sa­vo vie­tos po sau­le, vi­si kal­ti­na de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją ir iš­vyks­tan­čius abi­tu­rien­tus, moks­li­nin­kai gru­mia­si ra­šy­da­mi pro­jek­tus LMT, dės­ty­to­jai ieš­ko iš­gy­ve­ni­mo bū­dų, stu­den­tai stu­di­juo­ja, per­ka dar­bus ar to­bu­li­na pla­gia­vi­mo me­ną, po­li­ti­kai moks­lui ir stu­di­joms ski­ria gra­šius ir ti­ki­si, kad aukš­to­sios mo­kyk­los su­si­jungs na­tū­ra­liai.

Iš tie­sų uni­ver­si­te­tas Lie­tu­vo­je yra pa­čio­je gi­liau­sio­je kri­zė­je, ku­rią le­mia ir na­cio­na­li­niai, ir tarp­tau­ti­niai fak­to­riai: aukš­to­jo moks­lo ko­mer­cia­li­za­vi­mas, ži­nių pa­ver­ti­mas pre­ke, stu­di­jų taps­mas pa­slau­ga, ad­mi­nist­ra­ci­nio apa­ra­to iš­plė­ti­mas etc. Mi­rė „Moks­las moks­lui“, gi­mė „Moks­las rin­kai“!

2. Uni­ver­si­te­tų skai­čius yra nea­dek­va­tus Lie­tu­vos in­te­lek­tua­li­niam po­ten­cia­lui ir rea­liam vals­ty­bės po­rei­kiui. Lie­tu­vo­je tu­ri lik­ti tik tie uni­ver­si­te­tai, ku­rie yra kon­ku­ren­cin­gi tarp­tau­ti­niu mas­tu. Va­di­na­si, moks­li­nin­kų kon­cent­ra­ci­ja tu­ri bū­ti mak­si­ma­li ir stra­te­giš­kai pa­grįs­ta. Uni­ver­si­te­tuo­se tu­ri dirb­ti tik pa­čios aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos moks­li­nin­kai, ga­lin­tys kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­je moks­lo erd­vė­je. Taip bus už­tik­rin­ta stu­di­jų ko­ky­bė, pa­žan­giai bus ug­do­mos jau­no­sios kar­tos, at­vyks mo­ty­vuo­tų stu­den­tų iš už­sie­nio. Lie­tu­va pri­va­lo tap­ti ly­gia­ver­te Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo žai­dė­ja, jei­gu ji no­ri, kad bū­tų kon­ku­ren­cin­ga, pa­žan­gi ir ger­bia­ma vals­ty­bė.

3. Tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo kon­ku­ren­cin­gu­mas yra že­mas. Tai pa­ro­do men­kas tarp­tau­ti­nis dės­ty­to­jų ir stu­den­tų mo­bi­lu­mas, tarp­tau­ti­nių pub­li­ka­ci­jų skai­čius, stu­di­jų pro­gra­mų, vyk­do­mų už­sie­nio kal­ba, kie­kis, da­ly­va­vi­mas ES pro­gra­mo­je „Ho­ri­zon­tas 2020“, skir­to­je moks­li­niams ty­ri­mams ir ino­va­ci­joms. Šiuo at­žvil­giu mes tu­ri­me pa­si­vy­ti bent jau kai­my­nę Es­ti­ją.

To­kią si­tua­ci­ją ga­li­ma paaiš­kin­ti tuo, kad at­kū­rus Nep­rik­lau­so­my­bę pa­grin­di­nis dė­me­sys bu­vo skir­tas ne­ra­cio­na­lios na­cio­na­li­nės aukš­to­jo moks­lo sis­te­mos su­kū­ri­mui. Ne­su­ge­bė­jo­me sa­va­lai­kiš­kai rea­guo­ti į la­bai grei­tai be­si­kei­čian­čią si­tua­ci­ją glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je, li­ko­me na­cio­na­li­nia­me moks­le. Ži­no­ma, tai ne­ga­lio­ja pa­vyz­džiui, gy­vy­bės moks­lams, bet tai­ko­ma hu­ma­ni­ta­ri­niams ir so­cia­li­niams moks­lams. Jų at­sto­vams var­žy­tis su vi­so pa­sau­lio moks­li­nin­kais yra la­bai sun­ku, ta­čiau bend­ra­dar­biau­ti yra bū­ti­na ir ga­li­ma. Tai mū­sų au­gi­mo ga­li­my­bė!

No­rė­da­mas kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­je moks­lo erd­vė­je, moks­li­nin­kas pri­va­lo ži­no­ti nau­jau­sius sa­vo sri­ties moks­lo pa­sie­ki­mus. Jis tu­ri skai­ty­ti pro­fe­sio­na­liau­sius moks­lo žur­na­lus, nu­si­pirk­ti nau­jau­sių kny­gų ir da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se bei pro­jek­tuo­se.

Kaip tai pa­da­ry­ti, jei­gu iš var­ga­no at­ly­gi­ni­mo jis ga­li įpirk­ti tik ke­lias kny­gas? Kaip jis ga­li megz­ti il­ga­lai­kius moks­li­nius kon­tak­tus ir pla­nuo­ti da­ly­va­vi­mą pro­jek­tuo­se, jei­gu ne­ži­no, ar ki­tais moks­lo me­tais bus pa­kvies­tas dirb­ti uni­ver­si­te­te? Kaip jis ga­li kur­ti idė­jas, jei­gu jam rei­kia at­lik­ti nea­ka­de­mi­nes už­duo­tis?

Moks­las šian­dien yra tarp­dis­cip­li­ni­nis, dėl to neuž­ten­ka iš­ma­ny­ti vie­ną sri­tį, bet rei­kia per­ženg­ti ki­tų dis­cip­li­nų ri­bas. In­ter­dis­cip­li­niš­ku­mas / tarp­dis­cip­li­niš­ku­mas / mul­ti­dis­cip­li­niš­ku­mas jau ta­po Va­ka­rų aka­de­mi­nio pa­sau­lio kas­die­ny­be, o Lie­tu­vo­je vis dar do­mi­nuo­ja dis­cip­li­ni­niai ty­ri­mai ir ana­lo­giš­kos stu­di­jų pro­gra­mos. Jei­gu jos ne­bus mo­di­fi­kuo­ja­mos, mū­sų uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai atei­ty­je su­si­durs su rim­to­mis pro­ble­mo­mis, kon­ku­ruo­da­mi glo­ba­lio­je dar­bo rin­ko­je. XXI a. vi­siems teks mo­ky­tis nuo­lat, keis­ti pro­fe­si­jas ir įgy­ti vis nau­jų įgū­džių bei ge­bė­ji­mų.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale skrastas.lt