Lietuvoje veikiančių užsienio bankų ekspertai vis dažniau viešumoje išsako asmenines ideologines nuostatas ir turimas Lietuvos vizijas.
Tiesos.lt siūlo skaitytojams susipažinti su „Swedbank“ banko vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio tekstu (komentaro kalba netaisyta). Finansų analitikas baisisi ne tik Lietuvos, bet ir Šveicarijos demokratija. Jo įsitikinimu, Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos piliečių politinės teisės „gali suskaldyti visuomenę“. Pastebime, kad toks pono N. Mačiulio požiūris nėra nei naujas, nei originalus. Juo seniai vadovaujasi Kinijos komunistų partija, Vladimiras Putinas, Aleksandras Lukašenka, Islamas Karimovas bei kiti Rytų politikai.
Nerijus Mačiulis
Kai vakar Ženevoje pamačiau agitacinę referendumo palapinę trumpam sustingau persmelktas stipraus déjà vu – grėsmingos žinutės, susirūpinę veidai ir emocinis krūvis buvo neįtikėtinai panašūs į neseniai matytas aplink parašų rinkėjų palapines Lietuvoje. Konkurencingiausios pasaulio valstybės piliečiai šiandien referendume balsavo ar nustatyti kvotas imigracijai iš ES šalių. Statistinės paklaidos intervale – 50,3% už, 49,7% prieš – tauta nusprendė nutraukti 12 metų trukusią laisvą migraciją. Referendumą inicijavusi nacionalistinė partija SVP teigė, kad imigrantai naikina šalies identitetą ir „atima kvalifikuotas darbo vietas“. Kitaip sakant, iniciatoriai nori paminti vieną iš svarbiausių Šveicarijos konkurencingumo veiksnių – 23 proc. visų šalies gyventojų yra užsieniečiai, daugiausiai italai ir vokiečiai, kurie dažniausiai dirba informacinių technologijų, sveikatos apsaugos ir finansų sektoriuose. Žemėlapyje gerai matosi, kad prieš tokią migracijos ribojimo iniciatyvą pasisakė tų kantonų gyventojai, kuriuose yra didžiausias ekonominis aktyvumas ir koncentruojasi vienos didžiausių tarptautinių kompanijų, o ne šiaip ganosi gražios karvės ir atostogauja kalnų pasiilgę atletai. (Beje, šią savaitę The Economist Obamos imigrantų išvarymo politiką pavadino „labai brangiu būdu paversti Ameriką mažiau dinamiška valstybe“).
Imigracijos demonizacija daugeliu atveju yra nesusipratimas, bet mums šis referendumas turėtų būti įdomus dėl kitos priežasties. Jis yra puikus pavyzdys, kaip tiesioginė demokratija gali suskaldyti visuomenę – kad ir koks būtų buvęs balsavimo rezultatas, lygiai pusė gyventojų vis tiek būtų nepatenkinti. O kai sprendžiama dėl klausimo, turėsiančio įtakos ne tik nacionaliniam identitetui, šalies konkurencingumui, bet ir santykiams su ES, ar tikrai geriausias būdas priimti sprendimą yra mesti monetą? Nes kitaip tokio balsavimo rezultato nepavadinsi.
Šaltinis: Nerijaus Mačiulio veidaknygė