delfi.lt
Yra tokia loginė klaida – reductio ad Hitlerum (suvedimas į Hitlerį, arba pabjaurinimas Hitleriu). Jos formulė: Jonas sako, kad x yra tiesa. Bet x mėgo Hitleris! Todėl x – netiesa, o Jonas – fašistas. Arba: Jonas teigia x. Jono retorika skamba beveik kaip Hitlerio. Todėl x – netiesa.
Stabtelėti nebūtų verta, jeigu ne situacijos, kuomet loginė įvykių slinktis iš tiesų keliauja pas Hitlerį, o tą matančius mėginama rutiniškai užčiaupti ir išjuokti, tarsi jie darytų būtent šitą klaidą (kikentojai girdėjo kažką apie klaidas, bet per mažai, kad suprastų, kuo jos yra klaidos, kur ir kada jos yra, o kur ir kada – nėra; na, arba viską jie supranta ir taip elgiasi tyčia).
Paaiškinsiu: viskas priklauso nuo x turinio santykio su tuo, kas Hitlerį daro Hitleriu. Jei Jonas sako, kad šis rankų darbo kilimas buvo pagamintas XVI amžiaus Bagdade, tai argumentas, kad Hitleriui irgi patiko senoviniai persiški kilimai, dar niekaip nedaro Jono informacijos apie kilimo kilmę klaidinga, o paties Jono – Hitlerio simpatiku. Bet jei Jonas žydus vadina parazitais arba siūlo atskirti ir izoliuoti „genetiškai žemesnę“ visuomenės dalį nuo likusios, pranašesnės, tai jo siūlymas tikrai yra Trečiojo Reicho ideologijos segmentas, ir įvardinti atitinkamai – ne ad Hitlerum, o paprastasis modus ponens (taisyklingo loginio samprotavimo tipas).
Kokia proga apie tai rašau? Ką bendra ši tema turi su mūsų aktualijomis? Dabar – viską. Antikovidinės kampanijos įkarštyje socialiniuose tinkluose plinta memai su aliuzijomis į geltonas žvaigždes, o ta kita, blaivi, racionali, išsilavinusi piliečių kategorija gūžčioja pečiais, sukioja pirštus prie smilkinių ir kikena: tarp kokių tamsuolių, lyginančių nelygintinus dalykus, gyvename, ad Hitlerum!
Ką bendra, na ką bendra su ta žvaigžde turi „galimybių pasas“, o vakcinuotis ne tik Astrazeneca, bet ir Modena, ir Pfizer atsisakantys subjektai – su žydais?! Sugretinimas – neadekvatus, paranoiškas, kvailas, dar blogiau: amoralus (neleisti be „paso“ į koncertą arba kavinę – jau Holokaustas?!).
Be to, žydai juk nekalti, kad tokiais gimė, ir nieko negalėjo padaryti, kad būtų pripažinti pirmarūšiais žmonėmis ir žvaigždės išvengtų, o nesiskiepijantys (nejučia loginių klaidų ekspertų redukuojami į antivakserius) kalti dar ir kaip: o tegu pasiskiepija!
O tegu viruso neplatina (vakcinų informaciniai lapeliai ir pati LR Sveikatos ministerija sako, kad vis tiek platins, ir užsikrėsti vis tiek galės, jei kiek ir mažiau, tai neaišku, kiek būtent ir kokiam laikotarpiui, ir nuo kokių viruso atmainų; šiaip ar taip, kalbama apie ne daugiau kaip kelis mėnesius, per kuriuos jūs ir be vakcinos veikiausiai niekuo nesusirgsite, bet ši informacija vakcinų ir pasų entuziastų nė kiek netrikdo)! Ką gi kito daryti su piktybiniais kenkėjais (kenkiančiais, tiesą sakant, maždaug tiek pat, kiek ir atsakingieji)? Galimybes jiems apriboti – palyginti, dar švelnu.
Gerai, stabtelkime prie žydų ir pakapstykime to meto įvykius giliau: jūs tikrai manote, kad tai, kas tada nutiko, buvo aklas absurdiškas tamsios minios siautėjimas prieš padorius kaimynus, akivaizdus savo neteisingumu kiekvieno išsilavinusio protingo žmogaus akyse?
Tokiu atveju nieko panašaus nutikę nebūtų – išsilavinę įtakingi žmonės nebūtų leidę. Tokiu atveju, jūsų realus istorinis išsilavinimas – pradinis. „Žydas“ tapo agresijos ir panikos objektu ne todėl, kad jidiš slengas, juodi plaukai ar erelio nosis estetiškai trikdė ksenofobišką blondinę tamsuomenę (kuri, esą, intuityviai „nekenčia kitokių“), ir ne todėl, kad nekrikščionis (dauguma nacių irgi tokiais nebuvo), o kad epochos mokslas žengė septynmyliais žingsniais, atrado genus, peniciliną ir socialdarvinizmą.
Tas pats mokslas, kurio dėka riedėjo traukiniai, į dangų kilo dirižabliai, karietoms nebeprireikė arklių ir tapo įmanoma akimirksniu pasikalbėti su draugu Amerikoje, kurio galios ir tiesos nedrįso ginčyti niekas, nustatė, kad „rasės“ – nelygios, kad kai kurios ligos – paveldimos ir cirkuliuoja uždarose socialinėse grupėse, o kitos plinta dėl higienos stokos, kurios šaltinis – grupės, gyvenančios vis dar sanitariniuose „viduramžiuose“ (žydų varguomenė), o kai kurios jų religinės praktikos yra būdai perduoti infekcijoms.
Rūpestis populiacijos sveikata ir nedefektyviais palikuonimis tapo obsesija ir, kuo labiau buvote tuo metu išsilavinęs, kuo daugiau skaitėte, tuo stipriau buvote įtikintas. Idėjas skleidė ne minia, o mokslas, mokykla ir laikraščiai. Netrukus ir valstybės institucijos: mokslu grįsta politika. Kuo (klaustumėte savęs) pasikliauti racionaliau: oficialia, prestižine, visuotine tikrovės versija, kurią reprezentuoja profesoriai, blaivūs atsakingi valstybės tarnautojai, dailių manierų, R. Wagnerį skambinantys, R. M. Rilkę cituojantys, gražiai nuaugę stilingi elitinės SS nariai Hugo Boss uniformomis, ar kažkokių marginalų brošiūros, rėksniai komunistai (savo ruožtu, kriminalinis elementas) ir tamsios kaimo moteriškės „širdis“?
Straipsnio tęsinį skaitykite delfi.lt portale ČIA.