„Tačiau pastebėsiu, – šis DOKUMENTAS YRA POLITINIS, su visomis politinėmis intencijomis, atitinkamais kontekstais ir derybomis bei susitarimais, o ne filosofo svarstymai, ne kalbos filosofija ir ne M. Heideggerio hermeneutika“ (flosofas prof.G.Mažeikis „Feminizme“ apie Stambulo konvencijai išsakytą kritiką).
Dokumentas, žinoma, politinis, bet tai, ką čia pats Gintautas teigia („pastebi“), yra ne šiaip politinė, o labai specifinio politinio tipo (regis, ji turi vardą) pozicija: teužsičiaupia filosofai (kiti, nei jis pats?) politiniais klausimais! Supraskime, jei dokumentas – POLITINIS, tai apie jį tešneka politikai, aktyvistai ir biurokratai, gal dar teisininkams leidžiama (kuo žemesnio rango ir kvalifikacijos – tuo geriau), bet tik ne iš tos disciplinos lauko, kurios vienintelės objektas – mąstymo ir veikimo principai, patys abstrakčiausi klausimai ir jų prielaidos.
Bėda, sako Gintautas, kai koks prof. dr. viešai pasisako prieš konvenciją – tada juo galės pasiremti blogi politikai. Reikia, kad viešai pasisakytų tik tie prof. ar dr., kurie už konvenciją – tada jais galės pasiremti geri politikai ir skelbti „Akademinė bendruomenė su mumis, moksliškai įrodyta!“
Akademinė laisvė žiūri į besitelkiančius debesis tyliai rūkydama kamputyje…