Nida Vasiliauskaitė. Apie „bendrąjį gėrį“

DELFI.lt

Vis dažniau girdime apie jį. Vis garsiau ir drąsiau skamba pasiūlymai dėl „bendrojo gėrio“ apriboti arba ir apskritai panaikinti konstitucines individo teises ir laisves – laikinai, o gal ir nelaikinai, nes niekas neturi potencijos būti toks tvarus, kaip laikinumas (pamenate, karantinas įvastas lapkritį mėnesiui, paskui pratęstas ir pratęstas iki pat dabar tik tam, kad galiotų ir toliau, tik vadintųsi nebe „karantinu“, o „ekstremalia padėtimi“, kuri irgi nežada kada nors baigtis). O norėta/bandyta dar daugiau: ne ekstremaliąją, bet nepaprastąją.

Pasak LR nepaprastosios padėties įstatymo naujausios redakcijos (įsigaliojusios 2021-01-02), nepaprastosios padėties įvedimo pagrindas yra toks:
„1. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame Įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių. 2. Nepaprastoji padėtis gali būti įvesta, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai kyla dėl kitose valstybėse susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės.“

Nė žodžio apie epidemijas ar pandemijas – nepriklausomai nuo jų realumo, nepaprastosios padėties įvedimo pagrindu jos NĖRA.

Pagrindas – išimtinai politinis: grėsmė santvarkai ir visuomenės rimčiai. Kokia grėsmė? Kas ją kelia? Argi ne virusas? Ne? Tai gal piliečių vengimas skiepytis? Konstitucinei santvarkai? Kuriame Konstitucijos punkte nurodyta nevengti? Kiek žinau, ten tikrai minimi kiti dalykai: II skirsnio 18 straipsnis sako „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“ (t.y. ne valstybė ir ne valdžia jas panorėjusi suteikia), 20 straipsnis – „Žmogaus laisvė yra neliečiama. […]“, 21 straipsnis – „Žmogaus asmuo neliečiamas. […] Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai bandymai ar medicinos eksperimentai“, 22 straipsnis – „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. […] Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ ir taip toliau, ir panašiai.

Bet juk „bendrasis gėris“! Kokiu trumparegiu egoistu reikia būti, kad nesutiktum su visu šitu dėl jo, dėl kitų, dėl visuomenės intereso paaukoti! – kelia antakius dangop filosofuojantys liberalai. Liberalai?! Gal juokaujate? Na, jie šiandien taip prisistato. Netgi atsiveda į pagalbą liberalizmo klasiką Johną Stuartą Millį (1806–1873): esą, jis išpažino „maksimalios laimės kiekio makslimaliam žmonių skaičiui“ etinį principą ir su liberalizmu, kaip ir jie, neturėjo visai nieko bendra.

Ne, neišpažino – tas principas Jeremy‘o Benthamo (1748–1832), išties neliberalo. Millį kur kas labiau domino laimės kokybė, o ne kiekybė, ir individo, o ne visuomenės gėris.

Ne iš egoizmo: iš meilės laisvei, ir dar todėl, kad egzistuoja ne visuomenė, o individai, asmenys, tad „bendras gėris“ prasmingas tik kaip individų gėrių suma; visuomenė, kurioje individas nėra laisvas, irgi nėra nei laisva, nei gera. Kad būtų laisva ir gera, ji privalo netrukdyti individui pačiam rinktis „gėrį“ pagal savą supratimą – ir keliauti nors ir (kitų vertinimu) į pragarą, užuot „jo paties labui“ puolusi gelbėti. Nes pragaras – būti ganomu galviju, prarasti žmogaus atributus, tarp kurių laisvė – esminis, ir joks „laimės“ nei „pasitenkinimo“ kiekis jos nekompensuos:

It is better to be a human being dissatisfied than a pig satisfied; better to be Socrates dissatisfied than a fool satisfied. And if the fool, or the pig, are of a different opinion, it is because they only know their own side of the question. The other party to the comparison knows both sides ( liet. Geriau būti nepatenkintu žmogum, nei patenkinta kiaule; geriau nepatenkintu Sokratu, nei patenkintu kvailiu. Ir jei kvailys, ar kiaulė, laikosi kitokios nuomonės, tai tik todėl, kad jie žvelgia tik iš savos pozicijos, kai kita šalis žino abi). Tad palikite ramybėje Millį: jis nuoširdžiai šlykštisi jumis iš Anapus.

Pakalbėkime apie „bendrąjį gėrį“ čia ir dabar, be jo. Jei sutinkame, kad dėl jo individo laisvės prireikus suspenduotinos ar eliminuotinos, tai ne tik nutylime, kokiu būdu žinome jo turinį (kas konkrečiai sudaro „bendrąjį gėrį“? kieno neapskundžiamu balsavimu ar sprendimu? kam jis geras, jeigu piliečiai vienas per kitą sako „ne man“? kam bendras, jei didelę, jeigu ne didžiąją, dalį piliečių ignoruoja ir išstumia?), bet ir įsipareigojame sutikti su bet kuo, kas tik pasirodys tikrai ar tariamai „visuomenei geriau“.

Pvz., kodėl neeutanazavus pensininkų? […]

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
stasys

Bendro gėrio paieškos temos visada užveda . Na autorė juk irgi savotiškai ta tema manipuliuoja kaip visi politikai . Sakaliene pakraupusi dėl Lietuvos elgesio statant vielos siena nuo Baltarusijos , juk per ją lenda ir nėščios su vaikais moterys ..ar tame galima rasti moralinių sau priekaištų ? bet ji visomis rankomis už prievarta skiepuose mūsų visuomenei . Ką autorė mano apie pabėgėlių problema ? ir kaip jos manimu čia dera mūsų Konstitucija su visomis nepaprastos padėties šalyje teksto interpretacijomis ..? Pagal mane tai tik šeštadienis turgus kuriame visi rekauja girdami savo prekę -paslauga..mes kaip pirkėjai privalome rinktis patys .. kam pritarti o kam ne.

Nuoroda

nuveda į Strakevičuūtės straipsnį.

Smalsučio prašymas Redakcijai !

Reikėtų įdėti „tuščią“ straipsnelį, kur būtų skirta erdvė ‘apvalaus stalo’ diskusijai tarp skaitytojų, išskirtinai žydiškai temai plačiaja prasme (žydai ir chazarai…). Kadangi tema labai plati ir dėl to matomai tęsis ilgai, ‘avalaus stalo’ „straipsniams*“ reikėtų suteikti numerius (kad mažiau klaidžioti…). Kiek galima šitą temą „marinuoti“. Diskutantų nebus daug, bet skaitytojų tikrai susilauks. Maždaug prieš 30 metų V. Landsbergis sakė: „jiems patinka drumsti vandenį, nes drumstame vandenyje lengviau gaudyti žuvį.“ (Citata iš atminties). Kas tie ‘jie’? Hmm. Labai liūdna ir pikta, kad ne profesionalūs istorikai ir politikai, o ‘eiliniai’ žmonės tokią temą (tokias temas) aplinkybių verčiami turi gvildenti pagal savo išgales! Nei lietuviai, nei žydai šiuo reikalu nerodo entuziazmo. Beje, apie lietuvių istorikus. Kai L. Mažylis rado „Amžiaus radinį“, priremti lietuvių… Skaityti daugiau »

;tiek

nesutinku. Visuotinas gėris yra konkreti civilizuotos visuomenės vertybė. O individo laisvė VISADA privalo „tilpti” į visuotino gėrio siekio ribas. VISADA. Nes Tamsta tiesiog manipuliuoji „laisvės” sąvoka jos nesukonkretindama. Mano nuomonę pilnai pagrindžia aksioma : asmens laisvė baigiasi ten ,kur …

Ką rado tas Mažylis,

kai niekas nebuvo pamesta, nežinot? Tai buvo piaras runkelynui, o tai, kas, atseit, ten rasta buvo jau seniai žinoma ir aprašyta. Mažyliui tik reikėjo į ES parlamentą patekti ir pagerinti sau asmeninį gyvenimą, ir konservatoriams, žinoma. Istorikų Lietuvoje beveik nėr. Tai ne istorikai, o karo nugalėtojų sukurptų įvairių pseudo versijų propagandistai ir agitatoriai už geras babkes. Tie apsišaukėliai Kapsukės istorikai tėra dezi propagandistai – Raudonosios oligarchijos dvaro trubadūrai, ne daugiau, dalyvaujantys žmonių pamažinimo akcijoje.

štaziui

stazele… trumpiau tariant: du vazelino bidonai į abi rankas ir bėgte šeimininkų tenkinti. Klaviatūros nebeliesk.

6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top