Be komentarų.
A: Taigi visuomenėje kilo pasipiktinimas…
B: Atleiskite, bet ne kilo, o buvo sukeltas. Ir ne visuomenėje, o visuomenei.
A: Jūs sakote, kad tai buvo surežisuota?!
B: Taip.
A: Mat kaip? Ir kas gi tas paslaptingasis režisierius?! Klokite pavardes [o jei ne, tai atsargiau…].
B: Gerai gerai, jūs teisus: mūsų šalyje nėra viešųjų ryšių agentūrų ir vadinamųjų komunikacijos specialistų, politikai jų nesamdo, tarpusavyje irgi nebendrauja ir veiklų nederina, elgiasi tik spontaniškai, iš tyros širdies, elfų nėra, iš niekur per naktį išnirusių influencerių, įžymių tuo, kad įžymūs, su dešimtimis tūkstančių sekėjų (iš kurių du trečdaliai – mirę) ir tūkstančiais „like“ po kiekvienu cyptelėjimu: „Ėjau, pamačiau, pasipiktinau!“, irgi nėra, „žvaigždutės“ viešai šneka tik profesiniais klausimais, karjeros ir bendrų projektų galimybės neturi jokio ryšio su palankumu (asmeniniu ir „pasaulėžiūriniu“) relevantiškiems žaidėjams… Niekas su niekuo nesusijęs, niekas nuo nieko niekaip nepriklauso, tad prie geriausių norų nepavyktų tokiems nei paplanuoti ką, nei „užrodyti“, nei bangą įsiūbuot.
Tiesiog juokinga šito nesuprasti.