DELFI.lt
Balandžio pabaigoje Europos Taryba pateikė pasauliui seksizmo apibrėžimą. Pirmąjį, dėl kurio, esą, tarptautiniu mastu sutariama. Aiškų, vadinasi, vienareikšmiškai naudingą ir neproblemišką. Rekomenduotiną taikyti medijose, reklamoje, darbe, teisėje, švietimo sistemoje ir kasdieniame gyvenime. T. y. visur.
Apibrėžimas toks: seksizmas yra „bet koks viešoje ar privačioje, virtualioje ar nevirtualioje erdvėje pasitaikantis veiksmas, gestas, vizualinė reprezentacija, ištarti ar užrašyti žodžiai, praktika ar elgesys, pagrįsti idėja, kad tam tikras asmuo ar asmenų grupė yra menkesni dėl savo lyties, su tikslu ar efektu:
(1) pažeisti [to] asmens ar [tos] asmenų grupės vidinį orumą ar teises; arba
(2) sukelti fizinę, seksualinę, psichinę ar socioekonominę žalą ar kančią asmeniui ar asmenų grupei; arba
(3) sukurti bauginančią, priešišką, smukdančią, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką; arba
(4) trukdyti asmens ar asmenų grupės autonomijai ar pilnam žmogaus teisių įgyvendinimui; arba
(5) palaikyti ar stiprinti lyčių (gender) stereotipus“.
ES narės raginamos kruopščiai („žingsnelis po žingsnelio“) raportuoti pastangas jo laikytis ir, besilaikant, pasiektą pažangą (ar laikytis – klausimas nederamas: gi jau sutarta).
Gal reikia džiaugtis?
Juk seksizmas – blogai (jei ką nors žeminti, žlugdyti, bauginti, uždaryti grupinėje tapatybėje ir matyti tik per ją, nukapojant netelpančias rankas ir kojas – blogai), o tikslus oficialus apibrėžimas įvardina reiškinį, leidžia suprasti, apie ką kalbame, ir išvengti nesusipratimų.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.