Iš tinklo: „deja, aš esu pasiryžusi aukoti dalį savo laisvės vardan bendro gėrio. Jeigu žmogui jo asmeninė laisvė yra aukščiau už bendrą gėrį, tai tas žmogus ir yra svetimas demokratijai bei laisvės principams.“
Ką atsakyti į šį neįtikėtiną išpažinimą?
Štai ką: jei asmens laisvė subordinuotina bendram gėriui, tai visiškai pateisinama, pvz., suimti visą miestelį ir išsiųsti geležinkelio taigoje tiesti arba Černobylio reaktoriaus gesinti. Arba priversti moteris kasmet vaikuotis. Valstybei juk reikia. Ir visiškai pateisinta komunizmą ant kaulų stačiusi SSSR.
Bet taip išpažįstantis nėra „aš“, nėra nei „mes“, tad ir nebe pokalbio subjektas.
Neatsakyti nieko: just out.
Žemiau žolės.
Moralinis užribis.