Nebūk kaip JIE – tamsūs, purvini, kvaili, pikti.
Net nežiūrėk TEN ir netikrink – nes išsitepsi, ir MES – švarūs gražūs protingi – tave irgi jiems priskirsime, o juk tu nori būti kaip mes, nori?
Ar supranti, kad be mūsų – tu niekas?
Kad jie – kvaili purvini ir pikti, tik todėl, kad be mūsų, tik todėl, kad MES taip apie juos sakome?
Kad tu – protingas, nes MES tavęs nepjudome, o nepjudome, nes tu pjudai juos mūsų palieptas?
Kaip turėtų reaguoti į šitą retoriką, į šitą žemiausio lygio manipuliaciją bet kas, išties turintis nors kiek padorumo ir proto?
Bet kas, suvokiantis, kokiu bukagalviu jo buki ponai jį patį iš tiesų laiko pasitikėdami, kad šito visiškai užteks?
Palaikyti JUOS – „tamsius piktus kvailus“.
Jau vien todėl, vien dėl šito.
Jau nekalbant apie tai, kad dabar palaikyti reikia bet ką, kas prieš autoritarinį valstybės čiuptuvų kerojimą, bet ką, kas prieš bazinių žmogaus teisių vertimą „privilegijomis“ – JEI bent kiek, bent truputį myli laisvę ir laikai save mąstančiu (užuot pataikavimo skatikais pirkęs „mąstančio“ reputacijos iliuziją).