Jūsų dėmesiui siūlome DELFI.lt portale paskelbtus filosofės Nidos Vasiliauskaitės svarstymus apie apkaltą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui, kurios imta reikalauti paaiškėjus, kaip tautos išrinktasis rinkosi darbuotojas.
Pagal įstatymus, apkalta Seimo nariui galima dviem atvejais: (a) dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ar priesaikos sulaužymo, (b) kai Seimo narys įtariamas nusikaltimo padarymu. Kęstučiui Pūkui apkaltos reikalaujama, regis, antruoju pagrindu: nusikalto seksualiniu priekabiavimu.
Štai citata iš peticijos: „Mes manome, kad seksualinio priekabiavimo aukų patirtys turi būti vertinamos taip pat rimtai, kaip pranešimas apie bet kokį kitą nusikaltimą – plėšimą, vagystę ar fizinį smurtą. Seimo nario vykdomas seksualinis priekabiavimas diskredituoja valstybės valdžią, tokias veikas vykdantis asmuo laikytinas praradusiu piliečių pasitikėjimą. Apkalta, kaip viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių, yra būtinas atsakas į teisės ir moralės požiūriu netoleruotinus Seimo nario veiksmus“.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, viena peticijos (ir patyčių pavardės pagrindu: „Daugiau pūkų, tyresnis oras“, kurias, jeigu jų taikiniu būtų koks kitas, seksualiniu chamizmu nenusikaltęs asmuo, pati pirmoji dramatiškai pasmerktų kaip „ad hominem“ – ir turbūt pirmąkart gyvenime šį terminą pavartotų bemaž korektiškai) iniciatorių, netgi skelbia, kad seksualinis priekabiavimas yra „preliudija į smurtą“, t.y. priekabiautojas – ne tik „pradedantysis smurtautojas“, bet gerokai blogesnis už pastarąjį: priekabiautojas ne šiaip atlieka faktinį nusikaltimą, bet savo elgesiu formuoja NORMĄ, kad prievartauti galima, ir taip paskatina prievartautojus, net jei pats nieko taip ir neprievartavo. Ką tokiam daryti? Apkalta – tai jau mažiausiai, bet to juk nepakanka: gal į kalėjimą iki gyvos galvos? O gal mirties bausmę? (Kai kurios peticijos šalininkės socialiniuose tinkluose svarsto ir tokius variantus, o ir logiška būtų, jeigu Margarita teisi.)
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.