„Fašist!“, kaip pamena vyresnės generacijos, sovietmečiu buvo populiarus būdas lygioje vietoje aprėkti/įžeisti kuo nors nepatikusį „pribaltą“.
Efektas?
Gal noras tapti geresniu sovietiniu piliečiu?
Ne, priešiškumas tiems, kas tokius epitetus į kairę/dešinę dalina. Jei dalina nacionaliniu pagrindu – tai ir reaktyvus priešiškumas nacionaliniu pagrindu.
Jei „fašistas“ – „tarybinio žmogaus priešas“, tai kuo dažniau, „tarybinio žmogaus“ vardu, keiksnosite „fašistus“ – tuo mažiau aplink jus bus norinčių būti „tarybiniais žmonėmis“, kas (ne, visai ne fašizmas), progai atsiradus, fontanu prasiveržė devintame dešimtmety.
Štai taip šiandien maikutė „This’s how a fascist looks like!“ gali išties tapti populiari. Netgi, sakyčiau, turėtų: laikas.