Ojetau, koks siaubas, NV nuėjo pas… Pas tą vatnikę! Ar tu matei??? – klykia lapjaunimas patvirtindamas, kad tikrai gerai įsisavinęs aprašytąją DELFI „ištepimo“ strategiją (ir jos neatsisakys, nes kitomis, deja, nedisponuoja).
Žinote, ką? 2016 m. buvau pas jūsų ir jūsų rafinuotosios premjerės širdutėms labai mielą Algį-Greitai, kuris, nekalbant apie reputaciją, chamino, bandė pirmoko triukais diskredituoti nuo pirmos minutės ir sužaisti ką nors nešvaraus, kaip tik įstengė, bet tiesioginis eteris – nepavyko.
Dar buvau respektabilios LRT žurnalistikos laidoje apie MeToo su samdytais plojikais ir surežisuotais plojimais pagal komandą, trim viena per kitą rėkiančiom bobom-infuencerėm ir solidoku piarščiku, pošlykštėm provokacijom, pertraukinėjimu, pritepinėjimais neleidžiant užbaigti sakinio ir išvis bemaž neleidimu kalbėti – teko nusisegti mikrofoną ir išeiti, o garbi šviesuomenė lingavo nepatenkinta galveles: na, ko tu taip – juk šauni ta gliancinė laidos vedėja, klasikinę filologiją studijavo, gera studentė buvo! O dar yra etatinė pitbulė R.Miliūtė, pas kurią tikrai niekada neisiu, ir jūsų sąmojo bei etiškos žurnalistikos etalonas, laisvės simbolis A.Tapinas.
Tokioje situacijoje niekas nėra mažiau kosher, ir jums paskutiniams kalbėti.
Ir ne, vakar man nieko neprofesionalaus ar neetiško – skirtingai nei ten – patirti neteko.