Rytoj – ne „antivakseriai“ prieš vakserius (beveik NIEKAS Lietuvoje nėra joks antivakseris, kaip ir aš NESU), ir ne neskiepyti prieš skiepytus, ir ne „neigiantys mokslą“ prieš „mokslą teigiančius“.
Rytoj – norintys gyventi demokratinėje respublikoje (ir apskritai – gyventi) prieš aktyviai ją pertvarkančius į totalinę policinę diktatūrą.
Potencialiai – dar neregėto, beprecedentinio masto.
„Galimybių pasas“ – ne „kaip vairuotojo pažymėjimas“ ir ne „mūsų pagalbininkas kovoje su pandemija“, o politinis instrumentas „prigimtines teises“ transformuoti į nebe „prigimtines“, bet (laikinai) duodamas arba atimamas politikų mainais už „gerą elgesį“, t.y. už „pasitikėjimą Vyriausybe“, t.y. už aklą besąlygišką paklusnumą bet kam, ką ji sumanys ir ko dar pareikalaus.
Tai reiškia: absoliučiai VISI, nesvarbu, ėmėme jį ar neėmėme, pačiu jo įvedimo faktu „prigimtines“ žmogaus teises prarandame: jos jau nebe neatimamos ir nebe mūsų, o Vyriausybės, kuri „galimybių“ atrieks tiek, kiek norės, tiems, kurie įtiks ir patiks.
Būtent todėl rytoj ateiti prie Seimo absoliučiai būtina – visiems, kas gyvi, kas kvėpuoja, kas turi, ką prarasti, ir kas neturi. Kuo daugiau!
Ryte niekas nesibaigs, tik prasidės.