Tradiciškai partijos skirdavosi idėjomis ir ideologijomis, bet tie laikai jau baigėsi.
Dar – atstovaujamais visuomenės sluoksniais, bet dabar tapatinimasis su sluoksniu ir realūs socialiniai markeriai nesutampa.
Kita vertus, visos sakosi atstovaujančios „tiesiog žmonėms“. Tačiau netiesa, kad nesiskiria niekuo: yra partinis stiliukas, pagal kurį niekada nesupainiosi bent jau TS-LKD ir „Laisvės“ su niekuo kitu.
O būtent: jei asmuo visus atvirai laiko silpnapročiais, meluoja į akis darželinuko būdais ir tikisi, kad išsisuks, funkcionuoja kaip eruditas, nors plūstasi kalėjimo leksika, kurpia kraupią grafomaniją, prireikus kalba priešingai nei vakar ir tikisi, kad niekas neprisimena, kuria kvailiausius „mokslinius“ paaiškinimus (e.g. beviltiškas reitingų kritimas rodo ne augantį masinį nepritarimą mums ir mūsų politikai, o kad „žmonės pavargo nuo pandemijos“ ir kad blogi orai) ir tikisi, kad kas nors patikės, o argumentą supranta kaip šūkio pakartojimą, tai jis – garantuotai TS-LKD narys arba elektoratas.
O jei yra patologiškai „jautrus“, t.y. įžeidus, fantazuoja, kaip visus nubaus ir „sučipuos“, bendrauja emotikonais, spygčiojimais bei virtualiais vimčiojimais ir, kad ir koks sumitęs būtų, jaučiasi „mesjaunuoliais“ – garantuotai „Laisvės“.