DELFI.lt
Tarkime, požeminėje perėjoje aktyvistai nupiešia per visą sieną didžiulį kūjį ir pjautuvą. Gyventojai pasipiktinę uždažo. TV kamerų apsupti aktyvistai triumfuoja: matote?! Ką mes ir sakėme: šis kraupus vandalizmo aktas liudija, kokia baisi neapykanta žmonėms, dirbantiems žemės ūkyje ir pramonėje, tvyro mūsų šalyje! Jiems liepiama tylėti, norima, kad jų nebūtų, o tyla lygu mirtis, tad šis uždažymas – fašistinė valia sukišti darbininkus, ūkininkus ir jų pagalbininkus į koncentracijos stovyklas! Ir užrašo ant sienos „Arbeit Macht Frei“.
Žinoma, nelyginu LGBT vėliavos kūjui su pjautuvu ar LGBT aktyvizmo – komunizmui, bet analogija gana tiksli savo proporcija: santykis tarp simbolio ir juo simbolizuojamos grupės susiklostė toks pat. Vaivorykštinė vėliava nėra „tiesiog LGBT žmonės“ – tai visiškai arbitralus ženklas (griežtai kalbant, būtent todėl – ženklas, ne simbolis), netalpinantis savyje nieko homoseksualaus ar neheteronormatyvaus, su pažymėta grupe susijęs dar mažiau nei pjautuvas – su valstiečiais (su jais vis dėlto šiek tiek susijęs – kaip to meto derliaus nuėmimo įrankis), ji jau seniai tapo signalu specifinio aktyvistinio elgesio ir logikos, reakcija į ją – reakcija į tokį aktyvizmą, automatiškai nekonvertuojama į „neapykantą LGBT“.
Kokį „tokį“? Nagi sąmoningą kryptingą realijų pritempinėjimą prie savos išankstinės schemos, atsisakant matyti ir girdėti tikrus oponentų motyvus, pasimėgavimą aukos vaidmeniu gaminant aplink „homofobus agresorius“, neretai – lygioje vietoje. Taip nesielgia tas, kas ieško draugų ir tikisi supratimo, kas nori socialinės taikos ir tolerancijos – taip elgiasi tas, kas sąmoningai nori konflikto, „dviejų Lietuvų“ ir progos pozuoti fotosesijai pirmojoje (kuri – bevertė, jei nėra tų kitų, bjaurių-purvinų-piktų, kvailesnių, tamsesnių, provincialių, mažiau uždirbančių, juokingų), o antrąjai – apriboti bent jau žodžio laisvę.
Sakote, netiesa – akcija požeminėje perėjoje tenorėta padidinti LGBT matomumą, atkreipti dėmesį, jog LGBT nariai – ne monstrai iš tolimos antipodų žemės, o draugai, kolegos, pažįstami? Gerai, įsivaizduokime tikrą, realų homofobą, kuriam akcija, esą, ir skirta. Eina jis savo įprastu keliu – ir štai prieš akis monumentali akinančiai spalvinga vėliava tujina jį skelbdama įtarimą, jog galbūt pašto kurjeris, vakar atnešęs jam siuntą – gėjus.
Ką daro homofobas? Netikėta simpatija kurjeriui užlieja akimirksniu širdį, o dar tos spalvos! Homofobija tirpsta lyg sniegas, nutviekstas pavasario saulutės. Rimtai? Jums taip būtų, jei būtumėte homofobas? Ne, nes nebūtumėte homofobas? Neįmanoma: homofobai – ne žmonės gi, o monstrai iš atokios salos pažinaus pasaulio pakrašty?
Kodėl perėja? Graffiti ir tagavimo vieta. Visų ir niekieno. Taip, ir LGBT. Bet ne, LGBT vardu ne šiaip pataginama: dabar ši visų ir niekieno zona – mūsų, graffiti-free! Graffiti zonoje būtinai kas nors pasipriešins tokio masto privatizacijai, net jei tema būtų visai kita, būtinai ką nors užrašys ar užteplios, jei ne priešiškai nusiteikę kiti aktyvistai, tai pavieniai asmenys, bet dabar pasipriešinimas automatiškai bus traktuojamas kaip išpuolis prieš LGBT, kaip neapykantos aktas ir rodiklis – ir bus galima kaltinti „tamsią visuomenę“.
Šito nenumatyti neįmanoma – šitai ir buvo numatyta, šitas efektas būtinai bus, nes perėjoje vaikšto visokie žmonės, praeis ir koks homofobas arba išlies susierzinimą tas, kas tiesiog nenori, kad požeminės perėjos sienos jam pamokslautų. Todėl taip, tai sąmoninga provokacija.
Pavyko: atsirado trispalvė. Ne svastikos, ne bjaurūs išsiplūdimai LGBT adresu, o trispalvė. Kodėl? Todėl, kad veiksmas vyko Kovo 11-ą ir suprastas kaip insinuacija vieną, valstybinę, vėliavą pakeisti kita, partikuliaria. Be pagrindo? Organizatoriai to mintyje neturėjo? Gerai, kodėl tada būtent Kovo 11-a? Proga visiems švęsti laisvę? Gal ir proga, tačiau išreikšta būdu, kuris sukėlė iš anksto nuspėjamą poliarizaciją ir galėjo tik padidinti priešiškumą vienos visuomenės dalies kitai: ne heteroseksualios daugumos neheteroseksualiai mažumai, o nuosaikios tolerantiškos daugumos rėksmingai, užsipuldinėjančiai, pamokslaujančiai, kaltinančiai, pajuokiančiai aktyvistų kultūrėlei (kurios didelė dalis, beje, irgi heteroseksuali).
Trispalve siekta tikrai ne išreikšti neapykantą ir pranešti „LGBT – lauk iš Lietuvos!“ (kaip rutiniškai atkakliai vaizduojama pirmosios vėliavos simpatikų pusėje, nors savo neteisumu jie gali nesunkiai įsitikinti skaitydami, ką iš tiesų sako pravardžiuojamieji „patriotais“), o atsiimti sieną ir pažiūrėti, ar bus išdrįsta „visus“ simbolizuojančią trispalvę, savo ruožtu, uždažyti.
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.