Prieš 60 metų, 1953-iųjų gegužės–birželio sandūroje, Norilsko sovietiniuose lageriuose prasidėjo politinių kalinių sukilimas. Kaip liudijo sukilimo dalyvis kunigas Česlovas Kavaliauskas, kalinių pasipriešinimą nulėmė į lagerius patekę ukrainiečių ir lietuvių jaunuoliai: „Ypatinga svarba (ir garbė!) mūsų ir ukrainiečių jaunimui, kurie atsivežė neklusnumo ir maišto dvasią. […]. Išnyko determinizmas ir pasyvumas. Toks jaunimas pamažu keitė visą lagerio atmosferą. […] Įvyko evoliucija naujosios, pokarinės kartos, kuri neretai žengė į mirtį, pasipriešindama vergvaldžių sauvalei. Taigi reikėtų pripažinti, kad miško brolių aukos nepražuvo veltui. […]. Pažinau daugybę jaunuolių – ir lietuvių, ir ukrainiečių, – kurie anuo metu atėjo į lagerius su nauja nuostata: verčiau mirti, negu vergauti“.
Pagerbdami sukilimo dalyvių ir aukų atminimą skelbiame kunigo poeto Česlovo Kavaliausko tuo metu sukurtą „Norilsko sukilėlių himną“.
Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo,
Bunda Vytis, galingas, rūstus!
Mūsų kruviną priesaiką girdi
Šiaurės uolos ir Šiaurės dangus.
Dzūkų girios, Žemaičių arimai
Ir Aukštaičių melsvi ežerai,
Nepakils jūsų sūnūs nurimę,
Tie gražiausi Tėvynės žiedai.
Nesileido saulutė tą dieną
Už aukštųjų Norilsko kalnų,
Vyrai ryžosi durtuvų sieną
Laužt krūtinėmis savo kartu.
Tėviškėlės laukų pasiilgę,
Merkės lino melsvieji žiedai,
Rausvos rožės krūtinę suvilgė,
Krito narsūs Šiaurės kaliniai.
Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo,
Bunda Vytis, galingas, rūstus,
Mūsų kruviną priesaiką girdi
Šiaurės uolos ir Šiaurės dangus.