NŠTA nepritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui, prašo atsakyti į visuomenės klausimus

NŠTA

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau – NŠTA) reiškia nepritarimą šiuo metu svarstomam LR Civilinės sąjungos įstatymo projektu (toliau – Projektas ) Nr. XIVP-1694 ir rugsėjo 27d. raštu kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą (toliau – TTK) su prašymu Projektą teikti ekspertiniam vertinimui ir atsakyti į visuomenėje kylančius klausimus, kurie taip ir liko neatsakyti po TTK klausymų.

Svarstymo metu buvo nuolat pabrėžiama, jog šiuo projektu nekuriami šeiminiai santykiai, tačiau bet kurie pasiūlymai, kuriais siekta tokį teiginį įtvirtinti įstatyme, klausymams vadovavusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko S, Šedbaro buvo atmetami.

Atsižvelgiant į tai, kad šiam institutui pritaikomi visi santuokai taikytini principai, išskyrus lyčių papildomumo principą, taip pat į tai, kad šių santykių turinys nemaža dalimi atspindi santuokos bei šeimos instituto turinį, NŠTA teigia, jog šiuo įstatymu norima sukurti naujos rūšies šeiminius santykius. Akivaizdu, kad tai patvirtintų ir Lietuvos bei Europos teismų praktika.

Priėmus tokį Civilinės sąjungos įstatymo projektą, koks yra svarstomas dabar, įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyta partnerių sąvoka ir jiems suteikiamos teisės, anksčiau numatytos taikyti vyro ir moters sąjungai, būtų automatiškai nepagrįstai išplečiamos ir tos pačios lyties asmenų poroms.

Suteikiant tos pačios lyties asmenų poroms šeimos statusą, Projektu prieštaraujama prigimtiniam įstatymui, kuris kalba apie tai, jog nauja gyvybė kyla tik iš vyro ir moters bei tai atspindinčiai pačiai LR Konstitucijai, šeiminius santykius apibrėžiančiai kaip kylančius iš vyro ir moters ar giminystės ir kraujo ryšių.

LR Konstitucija atspindi visos visuomenės sutarimą dėl to, ką laikome šeima, joje skelbiama, jog „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, todėl įstatymų pakeitimai, turintys ypatingą reikšmę šeimos sampratai ir visos visuomenės sąrangai, turi atitikti visuomenės daugumos suvokimą apie šeimą, ir turėtų būti sprendžiami visos visuomenės referendumo būdu.

TTK klausymuose, sprendžiant iš pateiktų skirtingų pozicijų, buvo akivaizdu, kad Projektas netenkina nė vienos grupės interesų. Viena vertus, tos pačios lyties asmenų teisių stiprinimo siekiančioms grupėms jis netinkamas dėl to, kad nesuteikia pakankamai teisių ir šeimos statuso bei nesprendžia įvaikinimo ir vaikų globos klausimų, o prigimtinės šeimos samprata besivadovaujantiems asmenims jo turinys kelia nerimą dėl šio instituto panašumo į šeimos santykių teisinį reguliavimą.

Todėl NŠTA rašte prašoma atsakyti: Koks šio projekto realus poreikis ir kokiam ratui asmenų jis būtų aktualus? Kokios įstatymų ir kitų teisės aktų numatomos teisės, nustatytos partneriams, būtų suteiktos tos pačios lyties asmenų poroms? Kokiomis priemonėmis galima užtikrinti, kad Civilinė sąjunga nebus prilyginta šeiminiams santykiams?

Ar vienalyčių porų praktiniams gyvenimo klausimams spręsti neužtenka Civiliniame kodekse esančio reguliavimo, ir tų pataisų, kurios siūlomos reguliuojant Bendro gyvenimo susitarimą ir įtvirtinant artimą ryšį?

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top