Baigiasi pirmasis 2014-ųjų – rinkiminių metų – mėnuo. Politikos ilgasėdžiai kyla į lemiamą populistinių viražų etapą. Klasikinis pavyzdys – LTV forumas dėl „Tautos referendumo“ prieš žemės pardavimą užsieniečiams bei iniciatyvos teisės palengvinimą skelbti referendumą piliečių valia.
Referendumo iniciatorių argumentai skambėjo tvirtai ir įtikinamai. Oponentai suko kalbą Tautos supriešinimo link: buvo tęsiamas viešosios nuomonės formavimas neva Lietuvos žemės, miškų ir vidaus vandens telkinių pardavimo svetimiesiems oponentai – Rusijos agentai, kažkokio „-istinio“ liaudies fronto kariai, veisliniai antiglobalistai, t.t. ir pan., žodžiu, totalūs būsimosios ES federacijos kenkėjai. Seniai tokį politikos ilgasėdžių „populenimą“ buvau begirdėjusi. Vien formuluotė – įžanga į atsakymą – „labai geras klausimas“ – ką reiškia! Tiesiog privalu suprasti, kad protingas klausėjas sutiko sau lygų, informuotą diskusijos dalyvį. Taigi, tolesnis nuobodus E.Masiulio pliurpimas apie nieką arba Lietuvos priešus ir kenkėjus jau tampa nepaneigiama tiesa? Juolab kad laidos vedėjas formulavo jam „labai gerus klausimus“.
Visą šį spektaklį žiūrint buvo labai gaila Pranciškaus Šliužo, net savo kuklia išvaizda nederančio prie kostiumuotų, „neklystančiųjų kastos“ demagogų. Šis referendumo iniciatorius buvo beviltiškai nuoširdus, pavargęs, tačiau tebekovojantis… P.Šliužo pasisakymai kriste krito iš viešojoje erdvėje susiformavusios šnekėjimo manieros. Jei žmogus dirba konkretų darbą, tampa žinomas konkrečia, išliekamąją vertę turinčia veikla, nevaidina ir neprisitaiko, tai E.Masiulis jam iš karto „įkala“ firminį „komplimentą“ – neva, referendumo iniciatorius bei jo kolegos jau gali ruoštis rinkimams ir „sukomplektuoti“ partiją, populiaresnę už darbiečius ir tvarkiečius.
E.Masiulis moka formuoti viešąją nuomonę. Klausytojų ausys priprato prie stereotipų. Antra vertus (sąmoningai nevengiu šio minimoje TV laidoje taip dažnai naudoto masiulizmo), arogantiškajam seimūnui jau metas įsisąmoninti, kad pati stipriausia ir masiškiausia partija Lietuvoje – nepartiniai. Pastarieji bei susivieniję nesisteminių partijų atstovai jau padarė nuostabų darbą – surinko referendumui organizuoti reikiamą parašų skaičių, titaniškomis pastangomis įveikia VRK narių pasityčiojimus, pakankamai oriai reaguoja į visokių komjaunuoliškų Seimo rasyčių tarškalus.
Per 300000 referendumo iniciatorius palaikančiųjų rodo bundančią Tautą, kuri nori savo Tėvynės likimą spręsti pati. Ką besakytų, kaip beburnotų valdžiažmogiai, referendumo iniciatoriai jau demaskavo nusikalstamą Seimo partijų neveiklumą. NĖ VIENOS KADENCIJOS SEIMAS NEPRISIRENGĖ PRIIMTI REALAUS IR VEIKSMINGO LIETUVOS, ŽEMĖS, MIŠKŲ IR VIDAUS VANDENS TELKINIŲ apsaugos įstatymo, kad prasidėjus „laisvai prekybai Tėvyne“, neliktume apgauti, sutrikę ir pavėpę kaip telefoninių sukčių apmulkintos bobutės…
Todėl kam kam, o buvusios ir esamos vyriausybės nariams verta patylėti ir imtis veiklos. Nėra tarp žmonių išrinktųjų neveiklios pozicijos ir darbščios opozicijos, kai liejasi kaltinimai vieni kitų atžvilgiu, o nekuriami vienas už kitą naudingesni norminiai aktai. Tarsi nykstantiems lietuviams būtų labai svarbu, kad triukšmingų ginčų fone pozicija rėks, jog opozicija trukdo dirbti, o opozicija atsikirtinės, kad jų nuomonės nepaisoma, kai šitoje marmalynėje ant „laisvo kapitalo judėjimo“ prekystalio guls, tarkime, Kuršių nerija ar Vilniaus krašto žemės…
Jau galėčiau suteikti sau visuomeninės pilietinės veiklos veteranės statusą. Asmeniškai pažįstu daug politikos veikėjų. Jų tarpe sutikau išlaikiusių išbandymą pinigais, tačiau neteko sutikti išlaikiusių išbandymą … valdžia. Ir dar – neribota, kai rinkėjai toleruoja antivalstybinius veiksmus tų, kuriems delegavo savo – Konstitucinio suvereno – teises. Atstovaujamosios valdžios atstovai pasijuto atstovaujantys tik sau asmeniškai? Matyt, todėl toks baisus priešinimasis bei nedovanotinas tyčiojimasis iš referendumo iniciatorių.
Metas valdžios žmonėms suprasti, kad daugiau nei 300000 Lietuvos piliečių parašų – tai naujų derybų startinė pozicija, t.y. nulinis variantas, kai teks pradėti dirbti piliečių ir valstybės labui. Užteks vaidinti pozicijas ar opozicijas bei plyšauti apie trukdžius, nes esate renkami DARBUI – alternatyvių norminių aktų rengimui, todėl ne peštynės turi sklisti iš „Seimo tiesiogiai“, o konkurencingų dokumentų ar pataisų teikėjų ginčai.
Skelbkime nulinį variantą – deleguotieji atstovauti privalo pradėti DIRBTI. Pirmuoju darbu tebūnie Tautos akistata su savo atstovais. Labai svarbu taikiai išspręsti amžiną uždavinį: „Kas buvo pirma – višta ar kiaušinis“ arba „Ką referendumu patvirtino Tauta – LR Konstituciją ar Konstitucinį teismą?“