Lietuva, nors ir būdama nedidelė (geografiškai ir demografiškai) valstybė, istorijos ir geografijos yra priversta siekti didelių geopolitinių tikslų. Ypač savo kaimynystėje. Tam pirmiausia reikia suvokti, kad tokių tikslų siekimas yra mūsų grynasis pragmatinis ir nacionalinis interesas: būsime saugūs tik tada, jeigu demokratijos erdvė Europos kontinente plėsis į Rytus nuo mūsų. Kad tai pasiektume, reikia išmokti burti „vertybines“ koalicijas su tomis šalimis, kurios taip pat, kaip mes, supranta tokių vertybių, kaip demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė, pragmatinę naudą savo kaimynystėje. Ir globalaus pasaulio lyderystėje. Mes kovojame už tai, kad tokios vertybės įsitvirtintų mūsų Rytinėje kaimynystėje, JAV kovoja už tai, kad tokiomis vertybėmis būtų grindžiama globali geopolitinė lyderystė, į kurią iki šio amžiaus pabaigos vis garsiau ir agresyviau ims pretenduoti autoritarinė Kinija.
Laikas suprasti, kad vadinamoji „vertybinė“ užsienio politika yra pati pragmatiškiausia politika. Amerikiečiai santykiuose su Kinija tai jau suprato. Europos Sąjunga, nors ir vėluodama, bet taip pat pradeda šiuo keliu eiti. Lietuvoje taip pat ateina laikas suvokti, kad mažiausiai pragmatiška yra tai, ką Lietuvoje yra bandoma vadinti „pragmatiška“ užsienio politika, dirbtinai ją supriešinant su „vertybine“ užsienio politika.
Daugiau ekspremjero ir europarlamentaro minčių apie užsienio politiką rasite ČIA.