Šių metų balandžio mėnesį vienas norvegų vaikų psichiatras – jo pavardė dėl teisinių priežasčių nutylima – buvo nuteistas už tūkstančius vaikų pornografijos vaizdų, atsisiųstų iš atitinkamų svetainių.
Iki arešto psichiatras dažnai buvo kviečiamas „Barnevernet“, prieštaringai vertinamos Norvegijos vaiko gerovės tarnybos, pateikti savo, kaip eksperto, vertinimą, ar vaikai turėtų būti paimti iš tėvų.
Nepaisant tokio rimto nusikaltimo ir teismo verdikto, Norvegijos valdžios institucijos iki šiol atsisako persvarstyti tas vaikų paėmimo iš šeimų bylas, kuriose buvo pasiremta šio bet kokį pasitikėjimą praradusio eksperto nuomone.
Jūsų dėmesiui siūlome BBC parengtą reportažą apie tai, kokia krizė ištiko „Barnevernet“ – sistemą, sukurtą vienos turtingiausių pasaulio šalių vaikų gerovei užtikrinti.
Skelbiame ir filmo subtitrus.
Už jų vertimą iš anglų kalbos nuoširdžiai dėkojame Pikcui, Tiesos.lt talkininkui, ir kviečiame atsiliepti galinčius subtitruoti patį video.
Ramutė Bingelienė
ramute.bingeliene@gmail.com
Nutylėtas Norvegijos skandalas
Reportažo autorius – Timas Hjuelas (Tim Whewell)
Perspėjimas: šiame reportaže kalbama apie vaikų tvirkinimą – kai kuriuos žiūrovus tai gali trikdyti.
Cecilija kasdien eina pabėgioti, kad atrastų nors kokią ramybę, tačiau ji neįstengia pamiršti dienos, kuri prieš daugelį metų visam laikui pakeitė jos gyvenimą.
Cecilija: Kai jie atėjo, aš leidau dukrai atidaryti duris.
Už durų stovėjo du vaikų gerovės ekspertai. Jų darbas – patarti valdžios institucijoms, ar motina galės toliau auginti savo dukrą.
Cecilija: Vaikų gerovės tarnyba nerimavo, kad mergaitė nesivysto taip, kaip turėtų, ir kad nuolat atsisakau jų siūlomos pagalbos.
Timas Hjuelas: Taigi, ji jį nusivedė viršun…
Cecilija: Taip, ji jį nusivedė čia, viršun…
Savo apsilankymo metu ekspertai atidžiai ištyrinėjo viską – nuo Cecilijos bendravimo su dukra iki kambarių būklės.
Cecilija: Jie mane apkaltino tiesiog nesirūpinimu… emociniu aplaidumu. Nuo tokių kaltinimų labai sunku apsiginti.
Ekspertų ataskaita Ceciliją tiesiog pribloškė: joje rekomenduojama Cecilijos dukrą perduoti ilgalaikei globai, nes, girdi, gyvenimas su motina apribotų jos potencialų vystymąsi.
Cecilija: Aš nežinojau, kad jie atiminėja vaikus iš visai normalių žmonių – juk aš ne narkomanė, ne nusikaltėlė, ne smurtautoja…
Vis dėlto Oslo apygardos teismas ekspertų ataskaitą patvirtino, o ekspertai jame dalyvavo kaip liudininkai.
O dabar peršokime kelis metus į ateitį – į šių metų balandį, kai vienas iš šių ekspertų, psichiatras, vėl atvyko į tuos pačius Teismo rūmus – tik šįkart jau ne kaip liudininkas. Jis sėdėjo teisiamųjų suole.
Tai buvo tik vieno eksperto teismas, bet jis kelia kur kas daugiau klausimų apie visą Norvegijos vaikų gerovės sistemą, kuri susilaukė daug kritikos dėl to, kad per daug jau lengvai linkusi atimti vaikus iš tėvų.
Timas: Sveiki, jūs Rune, taip?
Kovotojas už šeimos teises Rune Fardalas (Rune Fardal) buvo teismo salėje tuo metu, kai psichiatras prisipažino per 20 metų laikotarpį parsisiuntęs iš interneto 200 000 nuotraukų ir 4000 val. vaizdo įrašų, kuriuose lytiškai tvirkinami vaikai.
Rune: Dauguma vaikų, rodos, buvo 10–14 metų amžiaus, bet buvo ir visiškai mažų, dar kūdikių. Buvo vaizdų, kur maži berniukai užsiiminėjo oraliniu seksu vienas su kitu arba su suaugusiais vyrais, buvo prievartavimų, buvo vaikų su negalia. Ten buvo visos įsivaizduojamos fantazijos. Blogąja prasme.
Ekspertas nuteistas beveik 2 metus kalėti. Dėl teisinių priežasčių čia neminėsiu jo vardo, bet būtent tas žmogus atliko esminį vaidmenį ne tik Cecilijos, bet ir kitų šeimų bylose.
Inesa: Čia mergaitės dėžutės priešpiečiams…
Prieš 5 metus Vaikų gerovės tarnyba, žinoma „Barnevernet“ pavadinimu, staiga atėmė keturis Inesos vaikus.
Inesa: Man kažkas paskambino ir liepė eiti namo: „Barnevernet“ atėmė vaikus, o mano vyras suimtas.
Timas: Jūsų vyrą suėmė?
Inesa: Taip. Tai buvo taip absurdiška. Aš buvau įsitikinusi, kad tai kažkokia klaida. O tada, kai grįžau, man pasakė, kad aš suimta. Taip keista buvo atsidurti kalėjimo kameroje. Aš tik prisimenu, kad buvau tokia išsigandusi, nes tai… tai buvo beprotybė.
Buvo pareikšti įtarimai, kad vaikams buvo pliaukštelėta delnu (Norvegijoje tai uždrausta įstatymais), tačiau tėvą netrukus išleido nepateikę kaltinimų, o vėliau teisme buvo išteisinta ir Inesa.
Tada du iš atimtų vaikų tėvams buvo grąžinti, bet du jauniausi iki dabar – jau praėjo daugiau negu 2 metai – tebelieka atiduoti globai ir visa tai nepaisant dviejų iškiliausių Norvegijos psichologų pareiškimo, kuriame jie gyrė Inesos gebėjimą rūpintis vaikais ir rekomendavo grąžinti vaikus tėvams.
Iš nepriklausomų psichologų pareiškimo apygardos teismui: „Mūsų nuomone, tokie laimingi, optimistiški ir neagresyvūs vaikai tiesiog negalėtų užaugti tokioje šeimoje, kokia aprašyta ataskaitose, kuriomis savo veiksmuose vadovavosi vaikų apsauga ir policija“.
Bet kodėl į šitą išvadą nebuvo atsižvelgta? Todėl, kad kontrolės organas, Norvegijos vaikų komisija, nusprendė, jog ta išvada yra „šališka“.
Vienas iš dviejų Inesai lemtingą sprendimą parašiusių komisijos narių ir buvo tas pats dabar jau nuteistas ir savo vardą suteršęs psichiatras.
Raidaras Jermanas: Aš pasidomėjau šia byla ir pasakiau…
Raidaras Jermanas (Reidar Hjermann) – vienas šios tariamai šališkos išvados bendraautoris.
Timas: Teisėjas beveik visada sutinka su ekspertais…
Jis yra buvęs Norvegijos ombudsmenu vaikų apsaugos klausimais, t.y. pareigūnu, atsakingu už vaikų interesų apsaugą visoje Norvegijoje, todėl spėju, kad jis viską žino ir apie susikompromitavusį psichiatrą.
Timas: Vienas iš labiausiai patyrusių, žymių vaikų psichiatrų, dirbęs ir Vaikų gerovės sistemoje, buvo nuteistas už laibai didelio kiekio vaikų pornografijos parsisiuntimą. Kokių klausimų dėl to kyla sistemai?
Raidaras: Aš nesakyčiau, kad tai apskritai su šia sistema susiję – bet kuriame krepšyje galima rasti supuvusių kiaušinių. Be to, kartais blogai pasielgę žmonės padaro ir gerų, normalių darbų.
Timas: Bet šita Vaikų ekspertų komisija – BSK (Barnesakkyndig kommisjon) nagrinėja visas bylas šalyje, ir jis buvo vienas iš jos narių.
Raidaras: Taaaip… Jis buvo vienas iš jos narių?
Timas: Aha.
Raidaras: Toje komisijoje?
Timas: Aha.
Raidaras: O, varge… Aš nežinojau.
Norvegijos masinės informacijos priemonėse nevyksta jokia diskusija apie tai, ką reiškia tokia byla, laikraščiuose nėra jokių šoko ar pasipiktinimo apraiškų, jokių atsiprašymų, pasiteisinimų ar pasiaiškinimų iš valdžios institucijų, įdarbinusių šį susikompromitavusį ekspertą, ir – kiek man žinoma – nėra planuojama peržiūrėti sprendimus dėl vaikų apsaugos, kuriuos priimant jis dalyvavo.
Ekspertų komisija pareiškė, kad peržiūrėjo šio psichiatro jai siųstas ataskaitas (tai buvo tik dalis jo darbo) ir nerado nieko, kas keltų susirūpinimą. Kitos vaikų apsaugos agentūros, su kuriomis man pavyko susisiekti, atsisakė komentuoti jo bylą. Tačiau tokia situacija netenkina šeimų, kurių vaikai buvo atimti jam dalyvaujant jų bylas nagrinėjimo procese.
Inesa: Kai situacija tampa „nepatogi“, labai lengva apsimesti, kad nieko neįvyko. Aš manau, kad kai kalbame apie sistemas, kai susidaro „nepatogi“ situacija, ji turi būti keliama aikštėn, turi būti viešinama. Būtina padėtį ištaisyti, nes jeigu leisime tokiems dalykams vykti, tai jie kartosis vėl ir vėl, ir vėl…
Ir Norvegijos vyriausybė, ir Vaiko gerovės tarnyba atsisakė komentuoti šį atvejį.
Pačioje Norvegijoje jiems vargu, ar kas metė rimtesnį iššūkį, nes tai visuomenė, kuri, bendrai paėmus, yra linkusi pasitikėti savo valstybe. Tačiau tėvų pasitikėjimas valstybe vis mažėja.
Cecilija: Aš niekad negalėjau net įsivaizduoti, kad kažkas panašaus galėtų atsitikti tokiam žmogui, kaip aš. Mūsų santykiai su dukra buvo labai geri. Tikrai. Ir aš niekada jos neatgausiu…
Vaikų reikalų ministerija teigia, kad šiuo metu stiprinamos teisinės šeimų apsaugos priemonės, bet Norvegijos nutylėtas skandalas gali dar labiau susilpninti šeimų pasitikėjimą sistema.
Iš anglų kalbos vertė Tiesos.lt skaitytojas ir talkininkas Pikc,
redagavo – Ramutė Bingelienė