meslaisvi.lt
Šie įvykiai, apie kuriuos rašysime vyksta čia, Lietuvoje, trinkelėmis nuklotuose Pagėgiuose. Apie miesto grožį pagėgiškiams įvairiuose renginiuose nuolat primena valdžios atstovai. Jie taip stengiasi būti įvertinti, kad sutvarkė savivaldybės šaligatvius, ir, atrodo, nieko aplink daugiau nemato. O mes matome. Matome tą kitą Pagėgių pusę, nutylėtų Pagėgių, apie kuriuos valdžia niekuomet neužsimins.
Edita – 27 m. moteris, augusi vaikų globos namuose ir nuo pat pirmų dienų iš ten išėjusi, stengiasi įsikibti į visuomeninį gyvenimą. Vaikystę ir paauglystę apkartinęs gyvenimas, atrodo, išbandymus jai siunčia ir toliau. 20-metė mergina susilaukė pirmagimio, tačiau likimas buvo negailestingas. Mergaitė gimė su įgimtu sunkios formos cerebriniu paralyžiumi. Po metų Edita susilaukė ir antro vaikelio, tačiau ir šis vaikutis atėjo su sutrikimais. Nors likimas ir taip smarkiai aptalžė moterį, tačiau prie visų jos bėdų prisidėjo dar ir Pagėgių valdžia. Vos tik pradėjusi savarankišką gyvenimą Edita su vyru stojo į eilę socialiniam būstui gauti. Tačiau ši eilė taip užsitęsė, kad moteriai trūko kantrybė ir ji kreipėsi į meslaisvi redakciją.
„Gyvename bute, kurį geranoriškai laikinai mums suteikė vyro teta. Ji sakė: kol gausite valdišką būstą, galite gyventi, bet manau, kad nesitikėjo, jog to būsto gavimas taip užsitęs“, – pasakojo Edita.
Butas, jei jį galima pavadinti dvidešimt pirmo amžiaus butu, yra be tualeto ir be vonios kambario. Ir štai tokiame nė 40 kvadratinių metrų neturinčiame bute turi gyventi jauna šeima, auginanti du sunkius sutrikimus turinčius vaikus.
„Negaliu daugiau kentėti, kreipiausi į visus Pagėgių savivaldybės skyrius, užsiimančius socialine parama ir vaikų teisėmis, rašiau ir merui, tačiau visuomet vienas ir tas pats atsakymas – lauk savo eilės. Vieną kartą po mano maldavimų socialinė darbuotoja pasiūlė kreiptis į Vilnių, tą ir padariau. Bet jūs įsivaizduojate, kad taip pasielgusi gavau pylos nuo Pagėgių vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojų – joms labai nepatiko, kad atskleidžiau savo bėdas sostinėje“, – tęsė savo istoriją Edita.
Moteris sako, jog tam, kad ji galėtų bent minimaliai gyventi kaip normalus žmogus, jai reikia būsto, kuriame būtų bent tualetas ir vonia – visa kita jai nesvarbu.
„Baisiausia bus, jeigu vyro teta vieną dieną pasakys, kad padėjau, kiek galėjau, daugiau nebegaliu, jūs turite išsikraustyti. Juk ji turi daug ir savo vaikų – jie užaugo, kurs šeimas. Jiems reiks kažkur gyventi“, – baigė savo istoriją kantrioji Edita.
Turto valdymo skyriaus vedėja Laimutė Šegždienė įsitikinusi, Edita būstą gaus jau šiais metais
Kad išsiaiškintume tikrąją padėtį, teko ilgai pavaikščioti po Pagėgių savivaldybės skyrius. Kaip dažniausiai tokiais atvejais būna, tų skyrių darbuotojai jaučiasi nekalti ir nieko negalintys padaryti, nes , girdi, čia ne nuo jų priklauso.
Nei savivaldybės socialinės paramos skyrius, nei vaikų teisių apsaugos skyriai šiuo klausimu padėti negalėjo, krūvą pasiteisinimų išklausėme ir Pagėgių seniūnijos socialiniame skyriuje. Vienintelė, kuri suprato padėties rimtumą, buvo Pagėgių turto valdymo skyriaus vedėja Laimutė Šegždienė. Ji paaiškino, kad šiuo metu Edita yra pirma eilėje socialiniam būstui gauti.
„Abejonių nėra, Edita jau šiais metais tikrai turės galimybę persikelti į socialinį būstą“, – tikino L.Šegždienė. Savivaldybės darbuotoja sakė, kad perkant socialinius būstus atsižvelgiama ir į sanitarines sąlygas, todėl vertinant kokį nors perkamą butą, jau seniai žiūrima, ar jame yra tualetas ir vonia.
Jeigu L.Šegždienė nemelavo, galima tikėtis, kad prabėgus 8-eriems gyvenimo be tualeto ir prausyklos metams išoriškai gražiuose Pagėgiuose, Edita galų gale taps asmeniu, socialiai įsiliejusiu į savivaldybės gyvenimą.