Olga Zeveliova. Nepageidaujami Rusijos piliečiai

Bernardinai.lt

Praėjusį antradienį po pusryčių nuėjau į Maskvos centre esantį paštą, kad įrašyčiau savo vardą į Rusijos vyriausybės juodąjį sąrašą. Pagal šį rugpjūtį įsigaliojusį įstatymą, visi rusai, gyvenantys šalies teritorijoje ir turintys kitos valstybės pilietybę ar nuolatinį leidimą gyventi kitoje šalyje, privalo iki spalio 4 dienos užsiregistruoti Federalinėje migracijos tarnyboje. (Dvigubos pilietybės savininkai, kurie gyvena ne Rusijoje, privalės užsiregistruoti per kitą savo apsilankymą Rusijoje.) Kitos valstybės pilietybės nuslėpimas užtrauktų baudą iki 200 tūkst. rublių (daugiau nei 5 tūkst. dolerių) arba iki 400 valandų viešųjų darbų. Numatytas terminas jau prabėgo, o Federalinė migracijos tarnyba skelbia, kad užsiregistravusiųjų yra daugiau kaip 50 tūkst.

Pagal gimimą esu rusė, tačiau užaugau keliaudama tarp JAV ir Vokietijos, o Rusijoje kartu su šeima praleisdavau vasaras. 2010-aisiais gavau Amerikos pilietybę, o po metų atvykau į Maskvą tęsti podiplominių studijų. Jaučiau, kad visas mano gyvenimas juda šio miesto link, kurį taip giliai mylėjau ir kurį laikiau savo namais. Norėjau prisidėti prie Rusijos akademinio gyvenimo, rasti savo vietą šiame klestinčiame mieste.

Nors nėra išsamios statistikos apie dvigubas pilietybes turinčius rusus, akivaizdu, kad esu geroje kompanijoje. Dalis jų yra mano kolegos ir draugai, kurie po ilgo laikotarpio užsienyje pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje grįžo į Rusiją. Kaip ir aš, jie norėjo gauti naujai atsiradusius darbus ir prisidėti prie Rusijos vystymosi.

Tačiau, užuot priėmusi šią dinamiką, Maskva vis labiau varžė ir ribojo tuos, kuriuos įtarė tuo, kad jų lojalumas, kaip jie baiminosi, peržengia valstybės sienas. Pristatydamas registracijos įstatymą kiek anksčiau šiais metais Dūmos deputatas Andrejus Lugovojus perspėjo, jog „Rusija gyvena agresyvioje tarptautinėje aplinkoje“. Dvigubą pilietybę turinčių piliečių sąrašas, kaip teigė jis, galėtų padėti Rusijos saugumo tarnyboms „ypatingos situacijos atveju“. Šiomis dienomis jau nebepakanka pirštu baksnoti į tolimus Vakarus: turi būti aiškiai pasakyta, kad priešas tūno viduje.

Kai įstatymas įsigaliojo, turėjau 60 dienų užpildyti anketą, padaryti savo rusiškos tapatybės kortelės ir JAV paso kopijas ir visa tai atiduoti bet kuriame Rusijos pašto skyriuje. Šie skyriai Maskvos miegamuosiuose rajonuose pasižymi ilgomis eilėmis ir nekompetentingu personalu, tad išsirinkau vieną iš centrinių skyrių. Kai atvykau, du jauni Rusijos ir Tadžikistano pilietybes turintys vyrai iš trečio karto bandė pagaliau tinkamai užpildyti visus popierius. Už manęs eilėje elegantiška į septintą dešimtį įkopusi moteris skundėsi maždaug 30 metų blondinei. „Tai yra jau antras mano pašto skyrius šiandien. Aname skyriuje jie buvo tokie nemandagūs ir nežinojo, ką daryti su šiomis anketomis.

Kai atėjo mano eilė, perdaviau savo dokumentus už mažo langelio sėdinčiai moteriai ir paklausiau jos, ar per pastarąsias savaites jai teko užregistruoti daug tokių žmonių su dvigubomis pilietybėmis. „Turėjome daug tokių iš visur. Aš tik bandau uždėti antspaudą ant dokumentų ir užklijuoti vokus“, – teigė ji.

„Lažinuosi, kad Amerikoje tai taip ilgai neužtrunka“, – pareiškė vienas iš jaunų tadžikų, kuris tuomet jau ketvirtą kartą taisė savo anketą ir vėl iš naujo stovėjo eilėje. Už langelio sėdinti moteris su stebėtina jėga uždėjo antspaudą ant mano popierių. Ji atidavė man kopiją ir buvau laisva. Viskas užtruko apie 40 minučių.

Panašius sąrašus mes matėme ir anksčiau. 2012 metais Dūma priėmė įstatymą, kuris reikalavo, jog visos nepelno organizacijos, gaunančios paramą iš išorės, būtų užregistruotos kaip „užsienio agentės“. Maskva aiškino, kad įstatymas, nukreiptas prieš grupes, kurios užsiima tuo, kas plačiai apibrėžiama kaip „politinė veikla“, yra skirtas tik stebėsenos tikslams. Tačiau greitai daugelis nepelno organizacijų pajuto, kad jų darbas yra ribojamas. Daugelis jų uždarė savo biurus Rusijoje ar nustojo aktyviai veikti po to, kai valdžia 2013 metais surengė daug patikrinimų, apie kuriuos nieko nepranešė. Šiandien šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos atsargiai žiūri į paramos iš užsienio prašymą ar šių pinigų leidimą. O viskas prasidėjo kaip paprasčiausia registracijos procedūra.

Maskva galbūt dar nežino, ką ji nori daryti su potencialių išdavikų sąrašais. Tačiau netrūksta nerimą keliančių užuominų. Rugsėjo mėnesį Dūma priėmė preliminarų įstatymą, kuris numato, kad užsieniečiams ar žmonėms su dviguba pilietybe gali priklausyti ne daugiau kaip 20 proc. šalies žiniasklaidos. Yra labiau kasdieniškų priežasčių nerimauti. Kalbu apie galimybę būti sulaikytai protesto metu ir įvardytai užsienio šnipe, tapti šmeižto kampanijos auka, regėti, kaip netenki stipendijų ar darbo galimybių, susidurti su priekabia mokesčių patikra.

Aišku, su problemomis susidurs ne visi. Nepaisant visų nutrūktgalviškų Maskvos pastangų priimti apribojančius įstatymus, Federalinė migracijos tarnyba yra visiškai nepajėgi tinkamai suorganizuoti visus surinktus duomenis. Prabėgus savaitei nuo nustatyto termino pabaigos, panašu, jog dar niekas nebuvo nubaustas dėl nepaklusimo įstatymui. Tačiau vis dėlto vyriausybė dabar turi savo rankose informaciją, kurią gali panaudoti taikydamasi į konkrečius asmenis. Tai, kartu turint omenyje, kaip selektyviai Maskva taiko įstatymus, daro dalykus pavojingai neprognozuojamus.

Kol kas griozdiška ir neveiksminga Rusijos biurokratija gali suteikti atokvėpį tūkstančiams tokių kaip aš, kurie užsiregistravo kaip dvigubos pilietybės savininkai. Tačiau šis akimirkos atokvėpis yra menka paguoda. Giliai viduje mes jaučiame, kad situacija tik blogės.

Trumpai apie autorę: Olga Zeveliova yra Maskvoje gyvenanti sociologė ir politikos analitikė.

Pagal „New York Times“ parengė Donatas Puslys

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Ir Lietuvoje sudaryti tokie nepageidaujamų pilieči

į juos įtraukti visi dalyvavę referendume dėl suvereno teisių spręsti, kaip elgtis su savo žeme, su savo resursais, dėl ko verta priimti sprendimus kartu – ne per saujelę neva atstovų, neva išrinktųjų

Diedukas
Taigi
Juodieji

sąrašai.Tada tremdavo,dabar neleis išvykti?

4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top