Kaip jau skelbėme, Seimo narių grupė užregistravo nutarimo projektą, numatantį sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri atsižvelgdama į įsiteisėjusius teisminius sprendimus dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado neteisėto atleidimo iš pareigų, siektų įvertinti „kylančias grėsmės valstybės stabilumui dėl visuomenėje paskleistos ir oficialiai nepaneigtos informacijos apie ilgalaikę galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento įtaką politiniams bei ekonominiams procesams“. Apie šios komisijos sudarymo tikslus Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė pakalbino vieną jos iniciatorių – Seimo narį, pilietinio judėjimo „Kartu“ vadovą Povilą Urbšį.
Kodėl tokia komisija yra reikalinga? Ką ji būtinai turi išsiaiškinti?
Pirmiausia komisija reikalinga tam, kad būtų nustatyta, ar būta politikų poveikio pareigūnams, ar VSD darbuotojai galėjo manipuliuoti valstybės vadovu, politinėmis partijomis.
Jei susidorojimas su pareigūnais, kurie lieka ištikimi duotai priesaikai, Lietuvoje jau tampa kasdienybe, tuomet, žinoma, tokios komisijos nereikia. Tačiau aš manau, kad ji būtina. Ir taip manau ne tik aš – už šį siūlymą sudaryti komisiją jau pasirašė 38 Seimo nariai iš visų frakcijų. Ir bet koks mėginimas siaurinti šį sumanymą iki Darbo partijos keršto už jai iškeltą bylą, būtų neobjektyvus.
Prisiminkime 2006 metus – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą VSD veiklos parlamentinį tyrimą, pradėtą po Lietuvos pareigūno Vytauto Pociūno mirties, ir tai, kad šio tyrimo išvados buvo patvirtintos daugiausia konservatorių ir Darbo partijos balsais. O juk tuo metu Darbo partijai jau buvo iškelta baudžiamoji byla, tų pačių 2006 metų rugpjūčio mėnesį jau buvo paskelbta tarptautinė V.Uspaskicho paieška.
Tai kodėl tada konservatoriai nekalbėjo, kad komisija sudaryta iš keršto už bylą Darbo partijai ar jos vadovui? Tačiau tada konservatoriai to neakcentavo. Galų gale ir pats tyrimas parodė, kad buvo siekiama išsiaiškinti, kas vyksta valstybėje, o ne kerštauti dėl Darbo partijos ir V.Uspaskicho bylų.
Antra, ši mūsų inicijuojama komisija reikalinga ir tam, kad įvertintų, kaip įgyvendinamos iki tol veikusių komisijų išvados: Seimas sudarinėja komisijas, kartkartėmis nagrinėja tas situacijas mūsų valstybėje, kai politikai kišasi į teisėsaugos institucijų veiklą ar, atvirkščiai, teisėsaugos institucijos daro įtaką politikų sprendimams piktnaudžiaudamos savo galiomis. Bet niekas iki šiol neapibendrino, kas buvo padaryta, kai tos komisijos baigdavo savo darbą. Iki šios dienos niekas taip ir nepasižiūrėjo, kaip buvo įgyvendintos tų komisijų priimtos išvados, kad reikia keisti teisės aktus, tarnybų veiklą reglamentuoti įstatymais ir pan. Būtent parlamentinės kontrolės nebuvimas privedė prie tokios situacijos, kai susidorojama su pareigūnais, kurie lieka ištikimi priesaikai.
Sakėte, kad šiuo metu siūlymą sudaryti komisiją jau parėmė 38 parlamentarai – ar galime tikėtis, kad Seime atsiras pakankamai politinės valios, kad ji būtų sudaryta?
Kol kas dar neaišku. Kad išsiaiškintume, kas vis dėlto įvyko, reikia ne tik politinės valios, bet ir politinės drąsos. Kai yra manipuliuojama slapta, specialiųjų tarnybų surinkta kompromituojančia informacija, politikai gali ir nesiryžti sudaryti tokią komisiją.
Ar šis klausimas bus vilkinamas, pamatysime kitą savaitę. Šios komisijos likimas yra būtent konservatorių ir socialdemokratų frakcijų rankose. Ir todėl atsakingai noriu pareikšti: jeigu ta komisija nebus sudaryta, būtent šios dvi frakcijos turės prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta mūsų valstybėje.
Todėl ir visos dabar kuriamos sąmokslo teorijos, kad šitos komisijos sudarymas bus naudingas išorės jėgoms ir pan., tėra tuščios kalbos: prezidentė sutapatinama su mūsų valstybingumu – bet koks suabejojimas prezidente, jos sprendimais yra lygu suabejojimui mūsų valstybingumu. Ir iškart konstatuojama, kad tai naudinga Rusijai ir t.t.
Galime ir vėl priminti 2006 metų situaciją, kai tarp Lietuvos ir Rusijos taip pat buvo įtempti santykiai: juk tais metais buvo nutrauktas naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ ir būtent tais metais ypatingai suaktyvėjo Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė – Vyriausybės ataskaitoje net buvo konstatuota, kad „pavyko pasiekti proveržį derantis dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų sujungimo“.
Jei vadovautumės ta pačia sąmokslo teorijos logika kaip dabar, turėtume daryti išvadą, jog ir parlamentinė komisija V. Pociūno žūties aplinkybėms išsiaiškinti buvo inspiruojama Rusijos jėgų – kad Lietuvai būtų daromas poveikis dėl suartėjimo su Lenkija, kad būtų daromas spaudimas dėl sėkmingo „Mažeikių naftos“ pardavimo didžiausiai Vidurio Europos naftos bendrovei „PKN Orlen“… Ir kai tai garsiai pasakome, visi suprantame, koks tai absurdas. Bet kažkodėl vadinamieji politologai ar save vadinantys žurnalistais apie tai kalba rimtu veidu.
Nenustebčiau, kad ant kokio nors vadovo stalo dabar guli VSD paruošta pažyma, kad tokios komisijos sudarymas yra kažkokio plano, nukreipto prieš prezidentę, dalis, siekiant destabilizuoti situaciją valstybei.
O man atrodo taip: jeigu mūsų valstybėje išties pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas, jeigu joje nėra tikrosios pilietinės demokratinės, mūsų valstybė yra visiškai pažeidžiama iš išorės. Ir jei mes stipriname parlamentinę kontrolę, vadinasi, stipriname savo valstybę ir iš vidaus, ir išorės.
Jau pasigirdo kalbų, kad konservatoriai svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl prokuratūros ataskaitos svarstymo Seime, klausti: ar dabartinė įstatymo nuostata, įpareigojanti generalinį prokurorą pateikti ataskaitą, o Seimo narius – ją vertinti ir spręsti priimti ar nepriimti, yra apskritai konstituciška. Ką Jūs apie tai manote?
Stebint konservatorių balsavimą dėl prokuratūros ataskaitos, nesiimčiau apibendrinti, kad tai yra visos konservatorių frakcijos pozicija. Tai daugiau yra Andriaus Kubiliaus ir jo artimiausio rato žmonių iniciatyva. Kodėl tie žmonės nori susilpninti parlamentinę kontrolę? Į šį klausimą aš galiu rasti tik vieną atsakymą – tai susiję su siauru tų žmonių grupiniu interesu. Jie tapo opozicine jėga ir jiems reikia žūtbūt sustiprinti savo galias. Ir to jie siekia aklai palaikydami prezidentę ir jos skiriamus pareigūnus – aukodami Konstitucijoje nubrėžtą valdžių pasidalijimą.
Bet taip buvo apsisprendžiama ne visada. Kai Andrius Kubilius buvo premjeras, kai buvo kovojama siekiant išsaugoti savo politines galias, tada prezidentė buvo kritikuojama ir buvo nesutinkama su jos spaudimu atleisti Vytautą Giržadą bei Vitalijų Gailių. Tačiau dabar, kai yra naudinga nematyti prezidentės sprendimų, kuriais buvo pažeisti įstatymai, A. Kubilius ir jo aplinka tiesiog užmerkia akis dėl savo siaurų politinių interesų.
Jūs minėjote, kad dabartinė nuostata valstybingumą sieti su prezidente, su jos autoritetu ar su jos sprendimais, valstybę silpnina, daro ją pažeidžiamą. Ko turėtų imtis tie, kuriems rūpi tikrasis valstybingumas, kuriems rūpi sustiprinti tikrąjį valstybingumą?
Pirmiausia turime stengtis atkurti valdžių pasidalijimą valstybėje, antra, stiprinti žmonių pasitikėjimą valstybe didinant piliečių kontrolę politinėms partijoms.
Tos komisijos sudarymo tikslas ir yra toks – pabandyti atkurti žmonių pasitikėjimą valstybę, pabandyti atkurti konstitucinį valdžių padalijimą. Ir tik tada mes pamatysime tam tikrus teigiamus poslinkius mūsų valstybėje, aišku, tai tebūtų tik mažas žingsnelis.
Dėkoju už pokalbį.